automoblių spòrtas, techninė sporto šaka – varžybos lenktyniniais, sportiniais ir serijinės gamybos automobiliais. Svarbiausios automobilių lenktynių rūšys: žiedinės (uždarose vingiuotose trasose su lygia, kieta danga), treko (autodromuose, hipodromuose), greičio (specialiose trasose; siekiama rekordinio absoliutaus greičio), kroso (uždarose raižytose vietovėse), ralio (trasa eina bendro naudojimo keliais su uždarais kelio ruožais, dažnai būna tūkstančių kilometrų ilgio; reikalaujama atvažiuoti į kontrolinius punktus tiksliai nustatytu laiku), kartingo, sprinto, kalnų lenktynėse. Dar būna slalomo, greitojo manevravimo, daugiakovės ir kitos varžybos.
žiedinių lenktynių trasa prie Kačerginės
Automobilių sporto istorija
Vos sukūrus benzinu varomus automobilius, 1887 04 28 Prancūzijoje įvyko lenktynės (2 km trasa), kurias laimėjo vienintelis dalyvis Georges Bouton. Pirmosios tikros automobilių lenktynės įvyko 1894 07 22 Paryžiaus–Ruano kelyje, jas surengė automobilių žurnalas Le Petit Journal. 1895 įsteigtas automobilininkų klubas Prancūzijoje. 1895 maršrutu Paryžius-Bordo-Paryžius įvyko pirmosios lenktynės, kai visi dalyviai startavo vienu metu, 1897 Nicoje – pirmosios reguliarios lenktynės, 1900 Paryžiuje – pirmosios tarptautinės lenktynės (Gordono Benetto taurei laimėti). 1904 įsteigta Tarptautinė valstybės pripažintų automobilių klubų asociacija (pranc. Association Internationale des Automobile Clubs Reconnus, AIACR), 1946 perorganizuota į Tarptautinę automobilių federaciją (pranc. Fédération Internationale de l’Automobile, FIA), kuri 2023 vienijo 240 sporto organizacijų iš 144 šalių.
1894 Paryžiaus–Ruanas lenktynių 2 vietos laimėtojas Albertas Lemaître su Peugeot automobiliu
Tarptautinė automobilių federacija organizuoja ir prižiūri automobilių sporto renginius, nustato taisykles, vysto eismo saugumo veiklą. 1953 FIA suorganizavo pirmąjį pasaulio automobilių lenktynių čempionatą, kuriame pirmą kartą sportinių automobilių rezultatai skaičiuoti taškais, 1973 – pasaulio ralio čempionatą (WRC), kuris vyko Monte Carle (42‑asis Monte Carlo ralis). 2013 FIA oficialiai pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas. Nuo 1923 rengiami Europos, nuo 1950 – pasaulio žiedinių lenktynių lenktyniniais automobiliais čempionatai (Formulė‑1), nuo 2014 – pasaulio žiedinių lenktynių elektriniais lenktyniniais automobiliais čempionatai (Formulė‑E). 1898 užregistruotas pirmasis automobilių pasaulio greičio rekordas – 63,157 km/h, 1997 absoliutus pasaulio greičio rekordas – 1227,99 km/h.
Lietuvoje
Kaune 1926 03 20 įsteigtas Lietuvos automobilių klubas (LAK). Pagrindiniai steigėjai – J. Vileišis, K. Petrauskas, Liudas Daukša, Jonas Ramonas (Romanas), Anatolijus Reško, J. Kraucevičius, S. Žukauskas, Artūras Langė, J. Vailokaitis. Lietuvos automobilių klubas 1927 priimtas sąlyginiam laikotarpiui, 1929 – visateisiu nariu į Tarptautinę automobilių klubų asociaciją. 1926 Garliavoje startavo automobilių lenktynės, 1931–32 ir 1937–38 surengtas ralis Aplink Lietuvą. Kaunas tapo tarpiniu tarptautinio Monte Carlo ralio miestu, keli automobilių ekipažai iš Lietuvos 1931, 1934–35, 1937 dalyvavo Monte Carlo ralyje. 1940 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Lietuvos automobilių klubo veikla buvo nutraukta.
1960 prie sukarintos SDAALR (Savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti) įkurta LSSR automobilių ir motociklų sporto federacija, kurioje 1961 pradėjo veikti Automobilių sporto komitetas. Jo pirmininko Vikio Petro Olekos iniciatyva įkurta savarankiška, tiesiogiai nuo SDAALR nepriklausoma Lietuvos (tuo metu – Lietuvos SSR) automobilių sporto federacija, nuo 1990 Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF). 1988 atkurta Lietuvos automobilių klubo veikla, 1994 Lietuvos automobilių sporto federacija priimta į Tarptautinę automobilių federaciją (FIA), 1997 atkurta Lietuvos automobilių klubo narystė FIA organizacijoje.
Lengvųjų automobilių žiedinės lenktynės Nemuno žiede (1997)
1
*iki 1990 – pirmininkai
Benediktas Vanagas Dakaro ralyje (Peru; 2013 01)
1960 prie Kačerginės įrengta pirmoji Lietuvoje žiedinių lenktynių trasa Nemuno žiedas. Pirmieji SSRS automobilių ralio čempionais individualioje įskaitoje tapo Povilas Šatas ir Vytautas Laužeckas (1961). Geriausių rezultatų ralyje pasiekė: broliai K. V. Girdauskas ir A. Girdauskas, S. Brundza, Leontijus Potapčikas, Eugenijus Tumalevičius, Pranas Videika ir D. M. Gocentas (Australijos lietuvis, nuo 2000 atstovavęs Lietuvai), Karolis Raišys (2020 Monte Carlo ralio 1 vietos savo klasėje ir 4 vietos absoliučioje įskaitoje laimėtojas; su šturmanu iš Latvijos Ilya Zakmanu. Seniausioje (iki 1961) kategorijoje 1958 Jaguar XK150 FHC automobiliu nuvažiavo daugiau kaip 2200 km, dalį jų žiemos Alpių keliais), žiedinėse lenktynėse – V. P. Oleka, Valerijonas Vaišvila, Jurgis Šiaudkulis, Vytautas Tarailė,
kroso varžybose – Stasys Grigaliūnas, Andrius Vadauskas, Pranas Orvydas, Vladas Norkus, Aurelijus Simaška (1999 Europos kroso čempionas), Nerijus Naujokaitis (2007–08 Europos kroso čempionas), Martynas Padgurskis (2007 Europos ralikroso bronzos medalininkas), Kasparas Navickas (2016 FIA Europos automobilių ralikroso čempionato bronzos medalininkas), Formulės‑2 lenktynėse – Kazimieras Vasiliauskas (2009 pasaulio Formulės‑2 čempionato 7 vietos laimėtojas).
L: V. Aleksa, A. Andrijonas Lenktynių trasų vingiuose Kaunas 2001.
465
3216