autoritarizmas

autoritarzmas (pranc. autoritarisme < lot. auctoritas – valdžia, įtaka), politinio režimo forma, kai vienas asmuo ar jam lojalių žmonių grupė vykdo valdžią be formalių apribojimų. Skiriasi nuo demokratijos (egzistuoja konkurencinė valdžios formavimo aplinka ir laisvas piliečių dalyvavimas politikoje) ir nuo totalitarizmo (siekiama kontroliuoti visas socialinio ir net asmeninio gyvenimo sritis, aktyviai telkti gyventojus politiniams ir kolektyviniams tikslams). Esant autoritarizmui nėra atsakingumo piliečiams ar renkamoms institucijoms, nevyksta reguliarūs ir laisvi rinkimai, varžomos piliečių politinės teisės ir pilietinės laisvės, ribojama ar draudžiama opozicijos veikla, cenzūruojama spauda ir kitos visuomenės informavimo priemonės. Gali veikti ūkinės, kultūrinės, religinės ir kitos nepolitinės bendrijos ir organizacijos, egzistuoja ekonominis, socialinis, kultūrinis pliuralizmas.

20 amžiuje daugelis autoritarinių režimų buvo kariniai, pvz., M. K. Atatürko Turkijoje (1923–38), F. Franco Ispanijoje (1939–75), H. P. Pétaino Prancūzijoje (1940–44), A. Pinocheto Ugarte Čilėje (1973–90), kiti civiliniai (irgi rėmėsi kariuomene) – A. O. Salazaro Portugalijoje (1932–68), E. Dollfuso Austrijoje (1933–34), J. Piłsudskio Lenkijoje (1926–39), K. Pätso Estijoje (1934–40), K. Ulmanio Latvijoje (1934–40), A. Smetonos Lietuvoje (1926–40).

1399