Avačiõs ugnkalnis (Авачинская сопка, Avačinskaja sopka), veikiantis ugnikalnis Rusijoje, Kamčiatkoje, tarp Avačios ir Nalyčevo upių. Stratovulkanas, soma. Aukštis 2717 m (kitais duomenimis, 2741 metrai). Susidaręs iš andezito, bazalto, tufų. Fumarolės. Viršutinėje dalyje ledynai. Ant kalno, 1000 m aukštyje, įrengta vulkanologijos stotis. 1730–2000 buvo išsiveržęs 18 kartų; stipriausiai – 1827, 1926, 1945. Paskutiniai išsiveržimai 1991, 2001. Avačios ugnikalnis su greta esančiais ugnikalniais (Kozelsko ir Koriakų ugnikaliu) sudaro Trijų ugnikalnių draustinį (įsteigtas 1985). Kamčiatkos ugnikalniai įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą (1996). Ugnikalnio aplinkoje (30 km spinduliu) įsikūrę apie 180 000 gyventojų. Pirmasis Avačios ugnikalnį tyrė (18 a. 3 dešimtmetis) ir aprašė S. Krašennikovas. Pirmieji į ugnikalnį įkopė (1824 07 14) Otto von Kotzebue vadovaujamos ekspedicijos aplink pasaulį dalyviai: gydytojas Henrichas Zivaldas, geologas Ernstas Reinholdas von Hofmannas ir fizikas Heinrichas Friedrichas Emilis Lenzas. 1987 įkopė lietuvė Aldona Skėraitytė.
Avačios ugnikalnis
-Avachinsky; -Avačia
Avačios ugnikalnis