ãvalynės prãmonė, lengvosios pramonės šaka, gaminanti avalynę iš natūralios ir dirbtinės odos ar kitų dirbtinių medžiagų. Avalynės gamyboje vyrauja naminių ir laukinių gyvulių bei roplių oda, tačiau nemažai naudojama ir dirbtinių medžiagų (dirbtinė minkšta oda, avalynės kartonas ir guma, plastikai).
Avalynės pramonė pasaulyje
Apie 1760 Masačusetse (Jungtinės Amerikos Valstijos) jau veikė pirmasis dideliais kiekiais avalynę gaminantis batų fabrikas, bet tikroji avalynės pramoninė gamyba prasidėjo tik 19 a. antroje pusėje. Iki 1940 daugiausia avalynės gamino Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija ir Čekoslovakija, po Antrojo pasaulinio karo atsirado ir naujų gamintojų: Italija, SSRS, Ispanija, Brazilija, Indija, Indonezija, Japonija ir kitos šalys. 1971 daugiausia gamino Europos valstybės (51,7 % visos avalynės), SSRS (20,1 %), Šiaurės Amerikos valstybės (17,9 %), 1988 – Azijos (34,8 %) ir Europos (28,8 %) valstybės, 1988 – Azijos (62,1 %), Europos (22,3 %), Pietų Amerikos (6,8 %) ir Šiaurės Amerikos (5,9 %) valstybės.
gaminama sportinė avalynė (Jinjiang, Fudziano provincija, Kinija)
gaminami kroksai (Loudi, Hunano provincija, Kinija)
20 a. pabaigoje avalynės gamybą (ir eksportą) labai padidino Indonezija ir Tailandas, beveik visos Europos valstybės sumažino. Prarastas pozicijas pamažu atgauna Ispanija, Portugalija ir Graikija. Labai sumažino gamybą buvusio sovietinio bloko ir atkūrusios (ar įgijusios) nepriklausomybę valstybės: Lenkija – nuo 160 mln. porų 1980 iki 56 mln. porų 1994, Rusija – atitinkamai nuo 385 iki 67 mln., Ukraina – nuo 210 iki 38 mln., Lietuva – nuo 22,5 iki 2,5 mln., Moldavija – nuo 22 iki 2 mln., Armėnija – nuo 12 iki 1,5 mln., Latvija – nuo 7,5 iki 1 mln. porų. 1990 pasaulyje pagaminta daugiau kaip 6,4 mlrd. porų (4,5 mlrd. porų odinės bei kitos, 1,9 mlrd. porų guminės bei plastikinės), 1995 – daugiau kaip 6 mlrd. porų (atitinkamai 3,6 mlrd. ir 2,4 mlrd. porų) avalynės (1 lentelė). 20 a. pabaigoje daugiausia eksportavo Kinija, Italija, Indonezija, Brazilija, Ispanija, Portugalija.
1
Avalynės pramonė Lietuvoje
Lietuvoje 19 a. pabaigoje kūrėsi odos fabrikai, naudoję vietinę žaliavą (Vilniuje 1875, Šiauliuose 1879). Avalynės pramonė sparčiau plėtojosi po Pirmojo pasaulinio karo. Didžiausia odinės avalynės įmonė Lietuvoje buvo Bato fabrikas Šiauliuose (įkurtas 1926). Jame 1939 dirbo apie 450 darbininkų. Kitos avalynės įmonės buvo smulkios (2 lentelė). Visos Lietuvos avalynės pramonės įmonės 1937 pagamino 473 000 porų avalynės už 6,3 mln. litų, 1938 – 434 000 porų avalynės su odiniu viršumi (vyriškos – 169 000, moteriškos – 195 000, vaikiškos – 68 000, kitos avalynės – 2000 porų) už 6,46 mln. litų. 1937 pagaminta 39 600 porų veltinių už 145 000 litų. Avalynės ir veltinių įmonėse vyravo rankų darbas (1939 iš 61 veikiančios įmonės tik 26 turėjo mechanizmų). Daugiausia buvo naudojama vietinė žaliava (1935 iš sunaudotų 2236,7 tūkst. litų vertės žaliavų vietinių žaliavų vertė sudarė 1885,1 tūkst. litų, arba 84,3 %). Nuo 1933 veikė gumos gaminių įmonė Kaune. Joje 1938 dirbo daugiau kaip 500 darbininkų ir buvo pagaminta 834 000 porų kaliošų, 269 000 porų gumos užkulnių už 4,36 mln. litų. 1940 avalynę pradėjo gaminti Vilniaus odos fabrikai. Per Antrąjį pasaulinį karą kai kurie Lietuvos fabrikai smarkiai nukentėjo (Batas visiškai sugriautas).
2
Po karo avalynės pramonės įmonės buvo stambinamos: Šiaulių odos fabrikai 1946 sujungti į odos ir avalynės gamybinį susivienijimą Elnias, prie jo 1960 prijungtas Kėdainių odos gamybos cechas (įkurtas 1959) ir 1974 Mažeikių avalynės fabrikas (įkurtas 1945). Vilniuje nedidelės dirbtuvės 1949 sujungtos į P. Eidukevičiaus odos ir avalynės įmonių gamybinį susivienijimą. 1960 Kauno Raudonojo Spalio fabrike pradėjo veikti nauji gamybiniai avalynės cechai (prie fabriko 1963 prijungtas sportinės avalynės fabrikas Keturi komunarai). 1962 Anykščiuose pastatytas veltinių fabrikas, 1965 Mažeikių linų fabrikas rekonstruotas į avalynės įmonę. Guminė avalynė tradiciškai gaminta Inkare. Šiek tiek avalynės gamino Vilniaus modelių namai (1961–1990), buitinių paslaugų įmonės (3 lentelė).
3
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę avalynės pramonės gamybos apimtys sumažėjo. 20 a. 10 dešimtmetyje avalynę gamino Lituanica (buvęs Raudonasis Spalis, bankrutavo, 2021 išregistruota) ir Inkaras (2001 paskelbtas bankrotas) Kaune, Vilniaus Viktorija ir Avėja (2001 abiem paskelbti bankrotai) Vilniuje, Elnias (2001 paskelbtas bankrotas) Šiauliuose ir kitos nedidelės įmonės. 1996 veikė 22 avalynės įmonės (4158 darbuotojai), 1998 – 17 (3346 darbuotojai), 2000 – 15 (1480 darbuotojų).
2687