avangardzmo architektūrà
Vokietijos paviljonas Barselonoje (1929, architektai L. Miesas van der Rohe, L. Reich, skulptorius G. Kolbe; demontuotas 1929, atstatytas 1983–89)
Avangardizmui priskiriama 20 a. pradžios modernizmo kryptys: futurizmas, ekspresionizmas, neoplasticizmas, konstruktyvizmas, purizmas, racionalizmas, iš dalies ir naujasis daiktiškumas. Šių krypčių kūrėjai teigė, kad architektūra gali iš esmės pakeisti visuomenės socialinę būtį, jie atsisakė ankstesnių architektūrinių stilių tęstinumo, siekė maksimalaus meninės raiškos abstraktumo ir internacionalumo. Avangardizmo architektūrai būdingiausi projektai: observatorija, vadinamasis A. Einsteino bokštas Potsdame (1924, architektas E. Mendelsohnas), Rusakovo klubas Maskvoje (1929, architektas K. Melnikovas), EXPO-29 parodai Barselonoje suprojektuotas Vokietijos paviljonas (1929, architektai L. Miesas van der Rohe, L. Reich, skulptorius G. Kolbe; demontuotas 1929, atstatytas 1983–89), vila Savoye Poissy (prie Paryžiaus, 1931, architektas Le Corbusier).
Avangardizmui plačiąja prasme priskiriami architektūriniai kūriniai, radikaliai oponuojantys įsigalėjusiems, valdžios bei visuomenės proteguojamiems architektūriniams stereotipams. Avangardizmo apraiškų yra 20 a. pabaigos–21 a. pradžios dekonstruktyvizmo, kai kuriuose minimalizmo projektuose. Avangardizmo žymesni kūrėjai: architektai – F. O. Gehry, P. Einsenmanas, D. Libeskindas, T. Ando, Ph. Starckas; architektų grupės Coop Himmelblau ir SITE.
2360