Beiruto uostas po cheminės avarijos (2020 08 04 viename iš uosto angarų sprogo daugiau kaip 3 000 t amonio nitrato; Libanas)
avãrija (lot. avaria < arab. avar – nuostolis, sužalojimas), netikėtas techninio įrenginio gedimas, technologinio proceso nuostolingas sutrikimas, didelis nelaimingas atsitikimas: sprogimas (branduoliniai įvykiai, cheminės avarijos), statinių griuvimas, gaisras, eismo nelaimė (autoavarija), staigus vandens prasiveržimas pro užtvanką. Avarijos metu dažnai sugadinamos energetinės, dujų ir naftos magistralės, išsiveržia radioaktyviosios ir išsilieja nuodingosios medžiagos. Didelio masto avarija (vadinama katastrofa) būna su tragiškais padariniais (žūva žmonės, padaroma didelė turtinė žala); tokia avarija 1986 įvyko Černobylio atominėje elektrinėje, 2011 Fukušimos I branduolinėje elektrinėje. Avarijos būna vietinės (objekto, rajono, miesto) ir didelės (regiono – kelių rajonų, apskričių, valstybių, t. p. globalios), išvengiamosios ir neišvengiamosios (kilusios dėl stichinių nelaimių). Išvengiamųjų avarijų priežastys – techninės (nesaugūs technologiniai procesai) ir organizacinės, arba valdymo (nepakankama darbuotojų kvalifikacija, bloga technikos priežiūra, technologinio proceso pažeidimas, saugumo technikos taisyklių ir reikalavimų nesilaikymas).
Lietuvoje už išvengiamosios avarijos padarinius civiline ar baudžiamąja tvarka atsako asmenys ar organizacijos, dėl kurių kaltės įvyko avarija. Neišvengiamosios avarijos dažniausiai įvyksta dėl negalimų numatyti priežasčių (audrų, potvynių, žemės drebėjimo, sniego ir ledynų griūčių). Avarijos išvengti yra daug techninių priemonių: sprogieji ir gaisrieji įrenginiai bei procesai kontroliuojami prietaisais laikantis saugumo technikos (ypač apsaugos nuo elektros, gaisro, žaibo) taisyklių ir reikalavimų, įrengiama avarinė ir gaisrinė signalizacija, laivuose ir orlaiviuose naudojami radiolokatoriai, traukiniuose – automatiniai mašinistai, autostopai, pilami pylimai nuo potvynių, įrengiamos užtūros nuo griūčių.