Averòjus (lot. Averroës, Averrhoës), Ibn Rùšdas (Ibn Rushd), tikr. Abū al-Walīd Muḥammad ibn Aḥmad Muḥammad 1126Kordoba 1198 12 11Marokas, Ispanijos arabų filosofas.
Gyvenimo faktai
Buvo teisėjas (kadis) Sevilijoje (1169) ir Kordoboje (1171), rūmų gydytojas.
Idėjos
Remdamasis Koranu skyrė religiją nuo filosofijos, plėtojo dvejopos tiesos koncepciją (teigė, kad Dievo sukurtas pasaulis yra materialus ir amžinas, jį padeda pažinti ir teologija, ir filosofija). Averojus sukūrė savitą intelekto teoriją; pagal ją egzistuoja amžinasis intelektas ir individualus žmogaus intelektas, kuris, kaip ir jo siela, yra mirtingas. Averojaus idėjos turėjo įtakos vidurinių amžių filosofijai.
Averojus (dailininkas Andrea Bonaiuto, 14 a., freskos dalis, Naujoji Švč. Marijos bazilika Florencijoje)
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Samprotavimas apie religijos ir filosofijos ryšį, Paneigimo paneigimas (apie 1180).
Dar parašė Platono, Alfarabijaus, Avicenos ir visų Aristotelio veikalų komentarų, astronomijos, medicinos, teisės veikalų.
Lietuvių kalba paskelbta Averojaus veikalų fragmentų.
844