bombonešis Boeing B‑52 Stratofortress (Jungtinės Amerikos Valstijos, 1954)
keleivinis lėktuvas Tu‑104 (SSRS, 1956)
keleivinis lėktuvas Boeing 737‑200 (Jungtinės Amerikos Valstijos, 1968)
sraigtasparnis Mi‑8‑MTV‑1 (Rusija, 1992; modernizavo Helisota)
viršgarsinis keleivinis lėktuvas Concorde (Didžioji Britanija–Prancūzija, 1976)
Europos konsorciumo Airbus Industrie keleivinis lėktuvas A330 (pradėta skraidyti 1992)
keleivinis dviaukštis lėktuvas Airbus A380 (Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija)
sraigtasparnis Airbus H145M (Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija)
aviãcija (pranc. aviation < lot. avis – paukštis), skraidymas atmosferoje sunkesnėmis už orą priemonėmis (lėktuvais, sraigtasparniais, sklandytuvais); veiklos sritis, apimanti šių priemonių projektavimą, konstravimą, gamybą, bandymą ir skraidymą. Aviacija yra karinė, civilinė, sportinė, t. p. yra pasienio apsaugos, policijos ir sanitarinė aviacija. Pagal variklių veikimo principą aviacija yra stūmoklinė ir reaktyvinė. Aviacijos tarptautines problemas nuo 1944 12 07 reguliuoja Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO). Sportinę aviacijos veiklą koordinuoja 1905 įkurta Tarptautinė aviacijos federacija (FAI).
Aviacijos istorija
Iš senovės graikų mito apie Dedalą matyti, kad aviacijos idėja kilo jau senovėje. 13 a. R. Baconas teigė, kad turint tinkamų priemonių atmosferoje būtų galima skraidyti (tokia priemone jis laikė tuščiavidurį rutulį). 15 a. Leonardo da Vinci teoriškai sukūrė lėktuvą, sklandytuvą ir sraigtasparnį. 1809 G. Cayley (Didžioji Britanija) įrodė, kad gali skristi už orą sunkesni aparatai; jis iškėlė idėją apie varytuvo (oro sraigto) ir keliamosios plokštumos (sparno) funkcijų atskyrimą. 1842 W. S. Hensonas (Didžioji Britanija) patentavo skraidymo aparatą su 1 eile sparnų ir 2 propeleriais, kuriuos suko garo variklis, tačiau jis išbandytas nebuvo. 1867 F. H. Wanhamas (Didžioji Britanija) sukonstravo daugiasparnį (multiplaną). 1848 J. Stringfellow (Didžioji Britanija) pagamino pirmąjį 40 m sėkmingai nuskridusį lėktuvo modelį.
Aviacijos pradininkai – O. Lilienthalis (Vokietija), H. Maximas (Didžioji Britanija) ir S. P. Langley (Jungtinės Amerikos Valstijos). O. Lilienthalis knygoje Paukščio skrydis – skraidymo pagrindas (Der Vogelflug als Grundlage der Fliegerkunst 1889) aprašė skraidymo pagrindus. H. Maximas 1893 sukonstravo dviejų propelerių skraidymo aparatą, riedantį bėgiais, nuo kurių jis keletą kartų pakilo. S. P. Langley 1891 parašė knygą Aerodinamikos eksperimentai (Experiments in Aerodynamics), o 1896 sukonstravo skraidymo aparatą su vidaus degimo varikliu; 1896 05 06 šio aparato modelis skrido keletą kartų ir nusileisdavo tik pasibaigus kurui. Brolių W. ir O. Wrightų (Jungtinės Amerikos Valstijos) pagamintas skraidymo aparatas su 16 AG keturių cilindrų varikliu 1903 12 17 (tai laikoma aviacijos pradžios data) nuskrido 260 m ir išsilaikė ore 59 sekundes. 1905 10 05 jų lėktuvas nuskrido 39 km per 38 min ir 3 sekundes.
brolių W. ir O. Wrightų pirmasis skrydis dvisparniu lėktuvu Flyer I (1903)
1907 H. Farmanas (Prancūzija) lėktuvui pirmą kartą pritaikė ratus. 1909 07 25 L. Blériot (Prancūzija) 63,4 km/h vidutiniu greičiu perskrido Lamanšą (37 km). 1910 G. Legagneux (Prancūzija) pakilo į 3100 m aukštį, M. Tabuteau (Prancūzija) nenusileidęs nuskrido 525 km, A. Leblanc’as (Prancūzija) pasiekė 109,7 km/h greitį. Kariniams tikslams aviaciją pirmą kartą panaudojo italai 1911 kare su turkais Libijoje. I pasaulinis karas labai paskatino aviacijos, ypač karinės, techninę plėtrą. Skridimo greitis siekė 220 km/h, aukštis – 7000 m, keliamoji galia – 3,5 t, variklio galia – 300 kW. Vokietija ir Prancūzija turėjo maždaug po 250 lėktuvų, Didžioji Britanija ir Rusija – po 180. 1918 Didžioji Britanija jau turėjo 23 106 lėktuvus, Prancūzija 23 669, Vokietija 14 123, Jungtinės Amerikos Valstijos 11 916, Italija 6500. Po I pasaulinio karo aviacija plėtojosi dar sparčiau – buvo pradėta plačiai remtis teoriniais ir taikomaisiais mokslais: aerodinamika, dujų dinamika, skrydžio mechanika, medžiagotyra. Lėktuvus pradėta projektuoti pagal viensparnio lėktuvo schemą. Atsirado keleivinė aviacija, pradėjo kurtis sportinė aviacija. 1918 05 15 pirmą kartą iš Niujorko į Vašingtoną buvo nuskraidintas paštas. 1919 06 14 J. W. Alcockas ir A. Brownas (abu Didžioji Britanija) nenusileisdami perskrido Atlantą (iš St. John’so Niufaundlande į Clifdeną Airijoje). 1920 02 27 R. W. Schroederis (Jungtinės Amerikos Valstijos) pakilo į 10 093 m aukštį. 1926 05 09 R. E. Byrdas ir F. Bennettas (abu Jungtinės Amerikos Valstijos) perskrido Šiaurės ašigalį. 1927 05 20–21 Ch. Lindberghas (Jungtinės Amerikos Valstijos) vienviečiu viensparniu (monoplanu) per 33 h 30 min perskrido Atlantą (iš Niujorko į Paryžių; įveikė 5793 km). Civilinė aviacija keleiviams vežti susikūrė po I pasaulinio karo. Iš pradžių ji labiausiai plėtojosi Vokietijoje; jau 1926 daugelyje miestų buvo įrengti aerodromai ir įkurtos nuolatinės oro linijos. Jungtinėse Amerikos Valstijose civilinė aviacija pradėta kurti 1920; nuolatiniam susisiekimui naudojama nuo 1926. 1931 pagamintas pirmasis lėktuvas su įtraukiamąja važiuokle (Lockheed Orion). 1932 05 20 pirmoji moteris – A. Earhart (Putnam) – viena per 13 h 45 min perskrido Atlantą (iš Harbour Grace’o Niufaundlande į Londonderry Šiaurės Airijoje).
Lituanica virš Niujorko (1933 06 05)
1933 07 15 lietuviai S. Darius ir S. Girėnas lėktuvu Lituanica iš Niujorko perskrido Atlantą ir per 37 h 11 min nuskridę 6411 km žuvo Soldino (dabar Pščelniko kaimas; Lenkija) apylinkėse. 1933 07 15 indėnų kilmės amerikietis W. Postas lėktuvu Winnie Mae iš Niujorko per 7 paras 18 h 49 min vienas apskrido aplink pasaulį. 1935 09 21–22 Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvis F. Vaitkus patobulintu Lockheed L5 C Wega bendrovės keleiviniu lėktuvu Lituanica II iš Niujorko perskrido Atlantą. 1937 V. Čkalovo (SSRS) vadovaujama įgula 11 340 km maršrutu Maskva–Šiaurės ašigalis–Vancouveris (Jungtinės Amerikos Valstijos) nuskrido per 63 h 16 min. 1939 04 26 F. Wendelis (Vokietija) lėktuvu su stūmokliniu varikliu pasiekė didžiausią greitį – 755,138 km/h.
1939 06 20 Vokietijoje pakilo į orą pirmasis pasaulyje reaktyvinis lėktuvas Heinkel He‑178, pilotuojamas lakūno bandytojo E. Warsitzo, ir pasiekė 750 km/h greitį; 1941 sukonstruotas reaktyvinis karinis lėktuvas Messerschmitt Me‑163 Komet, kurio greitis viršijo 1000 km/h. 1941 04 04 Vokietija išbandė pirmąjį serijinės gamybos naikintuvą Me‑262 V‑1 (1944–45 jų pagaminta 1443). 1945 H. Wilsonas (Didžioji Britanija) naikintuvu Meteor F.4 su 2 turboreaktyviniais varikliais pasiekė 975,3 km/h greitį. 1947 lakūnas C. Yeageris (Jungtinės Amerikos Valstijos) eksperimentiniu raketiniu lėktuvu Bell XS‑1 skrido viršgarsiniu 1433 km/h greičiu. II pasaulinio karo veiksmams aviacija turėjo didelę įtaką. 1952 pradėjo skraidyti Didžiosios Britanijos reaktyviniai 789 km/h greičio keleiviniai lėktuvai De Havilland Comet‑1. Po II pasaulinio karo keleivinius lėktuvus pradėjo projektuoti garsiausia aviacijos bendrovė Boeing Company (Jungtinės Amerikos Valstijos). 1965–67 Jungtinių Amerikos Valstijų ir SSRS sukurti vertikaliojo kilimo ir tūpimo lėktuvai. 1968 12 31 SSRS pirmą kartą išbandytas viršgarsinis keleivinis lėktuvas Tu‑144 (1970 buvo pasiektas 2150 km/h greitis). Garsiausia Prancūzijos aviacijos bendrovė Aérospatiale kartu su Didžiosios Britanijos bendrove British Aircraft Corporation suprojektavo ir pagamino viršgarsinį keleivinį lėktuvą Concorde, kurio greitis siekė 2500–3000 km/h; šio tipo lėktuvais pradėta skraidyti 1969. Po 2000 07 25 avarijos Paryžiuje bei dėl didelių eksploatacijos sąnaudų Concorde lėktuvų buvo atsisakyta; paskutinį kartą jis į orą pakilo 2003 10 24. 1968 sutartai plačialiemenių lėktuvų gamybos programai vykdyti buvo sukurtas konsorciumas Airbus Industrie. Pirmasis jo plačialiemenis lėktuvas pagamintas 1972, plačialiemenis 4 variklių lėktuvas – 1991.
Aviacija Lietuvoje
A. Griškevičius 1851 išleido knygą Žemaičio garlėkys (Parolot Żmudzina), kurioje aprašė savo bandymus pakilti į orą ir pateikė suprojektuoto garlėkio (garo mašinos varomo aparato) schemą. Prieš I pasaulinį karą Vilniuje parodomuosius skrydžius lėktuvais atlikdavo atvykę rusų lakūnai. Lietuvos savarankiškos aviacijos pradžia susijusi su nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrimusi. Karo aviacija pradėta kurti 1919 01 30 inžinerinėje kuopoje sudarius aviacijos būrį. Buvo įkurta Karo aviacijos mokykla. Pirmasis Sopwith tipo 100 AG karinis lėktuvas Lietuvai atiteko kaip karo grobis iš bolševikų.
pirmasis keleivinis lėktuvas Kauno aerodrome (1919; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
1919 02 27 į Kauną buvo atgabenti Vokietijoje pirkti 8 kariniai lėktuvai LVG C.VI (jais skraidė samdyti vokiečių lakūnai) ir vėliau dar 5 įvairių tipų lėktuvai iš vokiečių aviacijos dalinio, buvusio Kaune. 1919 05 28 Kaune suformuotas aviacijos kovos būrys (vadovavo karininkas Šalkauskas), vėliau perkeltas į Uteną. 1919 12 16 karo aviacijos mokykla išleido pirmąją (ir vienintelę) 34 aviatorių laidą (19 lakūnų ir 15 žvalgų); tarp jų buvo vėliau pagarsėję konstruktoriai ir karo lakūnai: A. Gustaitis, J. Dobkevičius, J. Kumpis, L. Peseckas, S. Stanaitis, A. Stašaitis ir kiti. 1920 09 01 suformuota 1‑oji oro eskadrilė (vadas leitenantas J. Dobkevičius).
žvalgybinis lėktuvas ANBO‑41 (Lietuva, 1937–40)
1922 08 išbandytas J. Dobkevičiaus sukonstruotas pirmasis sportinis lėktuvas Dobi‑I (jų pagaminta 3 tipų). 1925 07 14 A. Gustaitis suprojektavo sportinį lėktuvą ANBO‑I (buvo pagaminta 9 tipų ANBO lėktuvų); 1939 09 05 jis išbandė lengvąjį bombonešį ANBO‑VIII (pasiekdavo 411 km/h greitį). 1931, aktyviai tarpininkaujant A. Gustaičiui, Lietuvoje susidomėta sklandymu. 1934 06 25–07 19 trijų ANBO‑IV lėktuvų grandis, vadovaujama A. Gustaičio, atliko apie 10 000 km skrydį per Europą (nusileidžiant 12 valstybių sostinėse). Lėktuvas su Vyčio kryžiais sparnuose paskutinį kartą skrido 1940 08 18 – K. Rimas demonstravo aukštąjį pilotažą sovietų aviacijos šventėje Kauno aerodrome.
Civilinės aviacijos Lietuvoje pradžia susijusi su Lietuvos aeroklubu (LAK; jo nuostatai patvirtinti 1927 04 30). LAK nuo 1928 rengė civilius lakūnus (1930–40 parengė 58), sklandytojus, aviamodeliuotojus (aviamodeliavimas), leido jiems skirtus leidinius, žurnalą Lietuvos sparnai (nuo 1935), rengė šventes, varžybas. 1930 Kaune, Fredoje, pastatyta aerostotis, įrengtos radijo ir goniometrinė stotys. Aerodrome leisdavosi Vokietijos, Lenkijos, SSRS civilinės aviacijos lėktuvai. 1934 prie Susisiekimo ministerijos įkurta Oro susisiekimo inspekcija. 1938 nupirkti du keleiviniai Percival Q.6 tipo lėktuvai (pavadinti Stepas Darius LY SOA ir Stasys Girėnas LY SOB). 1940 06 15 LAK turėjo 10 įvairios paskirties lėktuvų, dar 4 – Šaulių sąjunga. SSRS okupavus Lietuvą lėktuvus pasisavino Aeroflot. 1944 įsteigtas SSRS civilinis oro laivyno Vilniaus dalinys ir Kauno grandis (abu priklausė Baltarusijos SSR aviacijos valdybai; jų lėktuvai Po‑2 skraidė Lietuvoje, o Li‑2 – į Maskvą ir Leningradą). 1945 pradėtas rekonstruoti Vilniaus oro uostas, Vilniaus dalinys perorganizuotas į LSSR aviagrupę (gauta JAK‑12 lėktuvų; jais skraidė ir lietuviai J. Kuzminskas, vėliau – J. Kulita, V. Jankūnas). 1963 buvo gauta turboreaktyvinių keleivinių lėktuvų Tu‑124. 1960 rekonstruotas ir tapo civiliniu Palangos oro uostas. Iš Vilniaus keleiviniai lėktuvai skraidė į Maskvą, Leningradą, Novosibirską, Taškentą, Almatą, Kijevą, Taliną, Rygą. 1969 Prienuose įkurta eksperimentinės sportinės aviacijos dirbtuvės.
1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę buvo išsaugota civilinės ir sportinės aviacijos technika, oro uostai ir gamyklos, imta kurti naują Lietuvos aviacijos sistemą, atkurta Lietuvos karo aviacija (1992 įkurta Aviacinė karinių oro pajėgų tarnyba). Civilinę aviaciją sudaro nacionalinė ir privačios aviacijos kompanijos, oro uostai, oro navigacijos tarnybos ir aviacijos gamybos bei remonto bendrovės. Oro transporto bendrovė Lietuvos avialinijos naudojo tik Boeing 737–200, 737–300 ir SAAB 340 bei SAAB 2000 lėktuvus. Lietuvos avialinijų antrinė aviakompanija Lietuva Kaune turėjo vieną ATR‑42 ir kelis JAK‑40. Buvo ir privačių aviacijos kompanijų (Kaune įsikūrusi Aviapaslauga iki 2006 keturiais čekiškais lėktuvais L‑410 vežiojo skubų paštą, užsakomųjų skrydžių paslaugas iki 2011 teikė Aurela). Yra tarptautiniai oro uostai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2017 Vilniaus oro uoste oro transporto paslaugas teikia 18, Kaune 2, Palangoje 8 bendrovės. Lietuvos oro erdvei kontroliuoti Vilniaus tarptautiniame oro uoste įkurtas skrydžių valdymo centras su kompiuterine skrydžių valdymo įranga. Vilniuje ir Palangoje įrengti du Thomson lokatoriai, Kaune įrengta radiolokacijos stotis. Kaune vietoj buvusios aviacijos gamyklos susikūrė trys įmonės: Kauno aviacijos gamykla (lengvųjų lėktuvų remontas ir techninė priežiūra), bendrovės Helisota (sraigtasparnių Mi‑2 ir Mi‑8 remontas ir techninė priežiūra) ir Avia baltika. Aviacijos tradicijas puoselėja LAK. Pasaulinio lygio rezultatų pasiekė akrobatinio skraidymo meistras J. Kairys. Lietuvos karinės oro pajėgos turi aviacijos bazę, ginkluotės ir technikos remonto depą, dislokuotus Šiauliuose, o Oro gynybos batalionas yra Radviliškyje. Kartu su NATO oro policija aviacijos bazėje buvo pradėtos investuoti aljanso lėšos – vykdoma Šiaulių karinio aerodromo rekonstrukcija bei atliekami darbai siekiant užtikrinti skrydžių saugą. Karmėlavos aerodrome įkurtas karo aviacijos skrydžių valdymo centras.
L: V. Statkus Lietuvos ginkluotos pajėgos 1918–1940 Chicago 1986; A. Gamziukas Aviacija Lietuvoje 1919–1940 Kaunas 1993; J. Pyragius Kovosiu kol gyvas Kaunas 1993; A. Gamziukas Antanas Norėjo Būti Ore Kaunas 1997.
1784