aviãcijos prãmonė, mašinų gamybos šaka, gaminanti lėktuvus, sraigtasparnius, sklandytuvus, aviacinius variklius, prietaisus ir įrenginius.
Aviacijos pramonė pasaulyje
Aviacijos pramonė atsirado Europoje 20 a. pradžioje. Pirmosios lėktuvų gamyklos pradėjo veikti 1906–1912 Vokietijoje, 1910–1912 Rusijoje. Aviacijos pramonės plėtrą ypač paskatino Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai. 1944 Jungtinės Amerikos Valstijos pagamino apie 100 000, SSRS – 40 000, Vokietija – 39 800 (su gamyba okupuotose šalyse), Didžioji Britanija – apie 30 000 lėktuvų. Suirus SSRS Rusijoje ir Ukrainoje aviacijos pramonė sumenko.
21 a. pradžioje aviacijos pramonė buvo labiausiai išplėtota Jungtinėse Amerikos Valstijose (apie trečdalis visų šalyje pagaminamų transporto priemonių vertės), Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje, Švedijoje ir Vokietijoje. Žymiausios civilinių ir karo lėktuvų projektavimo ir gamybos bendrovės: Jungtinių Amerikos Valstijų – Boeing Company, General Dynamics Corporation, Grumman, Lockheed Martin (1995 susiformavo iš Lockheed ir Martin Marietta), McDonnell Douglas Corporation (nuo 1997 priklauso bendrovei Boeing Company), Northrop, Europos konsorciumas Airbus SE, Vokietijos – Dornier, MBB, Nyderlandų – Fokker, Jungtinės Karalystės – British Aerospace (priklauso Airbus Industrie), Prancūzijos – Dassault-Breguett, Aérospatiale (priklauso Airbus Industrie), Brazilijos – Embraer, Italijos – Alenia, Rusijos – A. Tupolevo, A. Jakovlevo, M. Milio konstruktorių biurai.
lėktuvų gamykloje
Civilinės aviacijos lėktuvų gamybos pagrindiniai konkurentai yra Boeing Company ir Airbus CE. 1995 pasaulio lėktuvų gamybos bendrovės gavo 644 keleivinių reaktyvinių lėktuvų gamybos užsakymus (54 % teko Boeing Company, 18 % – McDonnell Douglas Corporation, 16 % – Airbus SE). 1997 Boeing Company (su McDonnell Douglas Corporation) pagamino 374 keleivinius lėktuvus ir gavo dar 568 užsakymus, Airbus SE – atitinkamai 182 ir 460.
2018 didžiausios aviacijos pramonės bendrovės gavo pajamų (mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių): Boeing Company (Jungtinės Amerikos Valstijos) – 101,1, Airbus SE (Europos Sąjunga) – 75,1, Lockheed Martin – 53,8, United Technologies – 36,0, GE Aviation – 30,6, Northrop Grumman Corporation – 30,1, Raytheon Company (visos Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės) – 27,1, Safran (Prancūzija) – 25,2, Rolls-Royce Holding (Jungtinė Karalystė) – 15,0, Leonardo (Italija) – 14,4, BAE Systems (Jungtinė Karalystė) – 12,8.
2019 didžiausių aviacijos pramonės bendrovių pajamos (mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių): Airbus SE – 78,9, Boeing Corporation – 76,6, Lockheed Martin – 59,8, United Technologies – 46,9, Northrop Grumman Corporation – 33,8.
įrengiamas lėktuvas Boeing 737 (Jungtinės Amerikos Valstijos)
viršgarsinis keleivinis lėktuvas Concorde (Didžioji Britanija–Prancūzija, 1976)
Kasmet pasaulyje civiliniams tikslams parduodama apie 100 sraigtasparnių. Didžiausios sraigtasparnių gamintojos yra Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės Sikorsky Aircraft, McDonnell Douglas Corporation bei Prancūzijos ir Vokietijos bendrovė Eurocopter.
Didžiausios sklandytuvų ir motosklandytuvų gamintojos – Vokietijos bendrovės Grob, Scheibe, Schempp-Hirth, Schleicher, Rolladen-Schneider. Pagrindinės aviacinių variklių gamintojos – Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės Allison, Continental, Garret, General Electric Corporation, Pratt and Whitney, Jungtinės Karalystės Rolls‑Royce, Prancūzijos SNECMA, Turbomeca.
Europos konsorciumo Airbus CE keleivinis lėktuvas A330 (pradėta skraidyti 1992)
keleivinis dviaukštis lėktuvas A380 (Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija; 2005)
Aviacijos pramonė Lietuvoje
Lietuvoje 1919 05 pradėtos kurti aviacijos dirbtuvės (Kaune, Fredoje), kuriose tuo metu buvo remontuojami lėktuvai (daugiausia paimti kovose su bermontininkais). 1921 pradėtas statyti J. Dobkevičiaus sukonstruotas sportinis lėktuvas DOBI‑1, 1925 pastatytas A. Gustaičio vienvietis sportinis lėktuvas ANBO‑1. 1925–1939 pagaminti 65 J. Dobkevičiaus ir A. Gustaičio sukonstruoti lėktuvai.
1931 Lietuvoje pradėta gaminti mokomuosius sklandytuvus: pirmasis, pagamintas pagal brėžinius iš Vokietijos, išbandytas 1931 11 14, antrasis pagamintas pagal B. Oškinio brėžinius 1932. Vadovaujant konstruktoriams B. Oškiniui, A. Pakniui, B. Karveliui 1931–1940 pagamintas 21 sklandytuvas. 1969 Prienuose įsteigtos sklandytuvų dirbtuvės, kurios 1972 išaugo į Prienų eksperimentinę sportinės aviacijos gamyklą (nuo 2010 bendrovė Sportinė aviacija ir Ko). Iki 20 a. pabaigos Prienuose iš viso pagaminta daugiau kaip 300 sklandytuvų. Sklandytuvus projektavo B. Oškinis, B. Karvelis, A. Paknys, K. Juočas, V. Kensgaila, G. Sabaliauskas ir kiti.
Išvedus iš Lietuvos sovietinę kariuomenę jos paliktose aviacijos remonto bazėse įsikūrė Lietuvos aviacijos įmonės. Sraigtasparnius remontuoja ir techninę priežiūrą atlieka bendrovė Helisota, sportinius sklandytuvus gamina ir remontuoja Sportinė aviacija ir Ko, Šiaulių aviacija, aviacijos konstrukcijas remontuoja bendrovės Termikas (JAK‑52 tipo lėktuvus ir sklandytuvus), Kauno aviacijos gamykla (lengvuosius lėktuvus) bei Panevėžio aviacija (sportinius sklandytuvus).
sraigtasparnis Mi‑8‑MTV‑1 (Rusija, 1992; modernizavo Helisota)
1784
2097
197
2271
lėktuvų gamyba