aviacinė bomba
aviãcinė bòmba, sprogmuo, metamas iš orlaivio. Aviacinė bomba susideda iš aptakaus korpuso, kuris pripildytas užtaiso (sprogstamųjų, padegamųjų, nuodingųjų ir kitų medžiagų), aerodinaminių plokštumų (stabilizatoriaus, valdomų plokštumų valdomosiose ir koreguojamosiose bombose), balistinio žiedo, sprogdiklio, stabdymo įtaiso (turi tik aviacinės bombos, mėtomos iš nedidelio aukščio), valdymo sistemos (valdomosios ir koreguojamosios avaicinės bombos). Aviacinėse bombose naudojami kontaktiniai, distanciniai ir nekontaktiniai sprogdikliai. Stabdymo įtaisas – parašiutas, raketinis variklis, skėtinis stabilizatorius. Pagal paskirtį aviacinės bombos skirstomos į pagrindines (skirtos taikiniams naikinti – ardomosios, skeveldrinės ardomosios, betonmušės, prieštankinės, šarvamušės, padegamosios, giluminės bombos), ir pagalbines (šviečiamosios, dūminės, signalinės, imitacinės, mokomosios ir kitos). Pagal užtaiso pobūdį aviacinės bombos būna sprogstamosios, padegamosios, cheminės (su kovinės nuodingosios medžiagos užtaisu), mišriosios (pvz., skeveldrinės cheminės) ir branduolinės (atominės bombos, termobranduolinės bombos).
Pagal valdymo bei sklendimo būdą aviacinės bombos būna laisvojo kritimo (nevaldomosios), koreguojamosios (aviacinės bombos sklendimą valdymo sistema koreguoja aerodinaminiais paviršiais) ir valdomosios (lazerinėmis, televizinėmis ir kitomis sistemomis). Valdomosios aviacinės bombos gali nusklęsti nuo 5 iki 65 km ir pataiko į taikinį 3–5 m tikslumu. Pagal masę (kalibrą) aviacinės bombos skirstomos į mažo kalibro (iki 11,3 kg Jungtinėse Amerikos Valstijose; iki 25 kg Rusijoje), vidutinio kalibro (12–100 kg Jungtinėse Amerikos Valstijose; 30–240 kg Rusijoje), didelio kalibro (daugiau kaip 107 kg Jungtinėse Amerikos Valstijose; daugiau kaip 250 kg Rusijoje). Aviacinės bombos gali būti pavienės ir kasetinės. Kasetinė aviacinė bomba (masė 60–900 kg) – plonasienė kasetė, kurioje yra daug mažo kalibro aviacinių bombų arba aviacinių minų (skeveldrinių, betonmušių, prieštankinių ir kitų). Jos paskleidžiamos išmetant kasetes iš skrendančio lėktuvo. Kartais aviacinės bombos paskleidžiamos iš lėktuve įtaisytų bombų konteinerių. Ardomosios aviacinės bombos labiausiai griauna smūgio banga ir skirtos gynybos, pramonės, energetikos pastatams bei įrenginiams, geležinkelio mazgams, antvandeniniams laivams ir kitiems objektams naikinti. Masė nuo 50 iki 10 000 kg (dažniausiai naudojamos 250 ir 500 kg aviacinės bombos). Ardomosioms priskiriamos erdvinio sprogimo (vakuuminės) aviacinės bombos. Sprogstant erdvinio sprogimo aviacinėms bomboms disperguojantis užtaisas ore paskleidžia viduje esantį skystų angliavandenilių užtaisą. Šio užtaiso smulkių lašelių mišinys su oru sudaro sprogų debesį, kurį susprogdina specialus užtaisas. Skeveldrinės aviacinės bombos skirtos žmonėms, lengvai šarvuotoms transporto priemonėms, artilerijos pabūklams, automobiliams, nutūpusiems orlaiviams, radarams ir kitiems objektams pažeisti. Objektus labiausiai pažeidžia šių aviacinių bombų skeveldros. Skeveldrinių aviacinių bombų masė 0,5–125 kg. Skeveldrinės ardomosios aviacinės bombos – tai sustiprinto ardomojo poveikio skeveldrinės aviacinės bombos; naudojamos tokiems pat tikslams kaip ir skeveldrinės. Šių aviacinių bombų masė 100–250 kg. Betonmušės aviacinės bombos skirtos gelžbetoninėms slėptuvėms bei aerodromų kilimo ir tūpimo takams griauti. Krisdama betonmušė aviacinė bomba sukaupia didelę kinetinę energiją, todėl gali pramušti storas betonines pertvaras. Masė 25–550 kg. Betonmušės aviacinės bombos su dvigubu koviniu užtaisu (pirmasis užtaisas kumuliacinis, antrasis – ardomasis) pramuša iki 4,5 m storio betonines pertvaras. Dvigubųjų betonmušių aviacinių bombų masė 15–25 kg. Prieštankinės aviacinės bombos skirtos šarvuočiams ir tankams naikinti. Naudojami kumuliaciniai užtaisai. Jų masė 0,5–5,0 kg. Padegamosios aviacinės bombos skirtos gaisrams sukelti, ugnimi pažeisti žmones, niokoti kovinę techniką, pramonės įmones. Jos užpildytos degiaisiais mišiniais. Šių aviacinių bombų masė 0,5–500 kg. Giluminės aviacinės bombos skirtos povandeniniams laivams naikinti. Kovinis užtaisas būna skeveldrinis ardomasis arba branduolinis. Jų masė 30–650 kg.
laisvojo kritimo aviacinės bombos schema: 1 – stabilizatorius, 2 – užtaisas, 3 – pakabinimo ąsos, 4 – korpusas, 5 – balistinis žiedas
Pirmą kartą aviacinėmis bombomis bombardavo Italijos aviacija 1911 per Italijos ir Turkijos karą. Nepriklausomos Lietuvos (1919–40) karo aviacija buvo ginkluota skeveldrinėmis (2–12 kg masės) bei ardomosiomis (50, 100 ar 250 kg masės) aviacinėmis bombomis; pirmą karta aviacines bombas panaudojo 1919 05 28 (prieš Daugpilyje ir jo priemiesčio Gryvos forte įsitvirtinusius bolševikus). Ypač daug aviacinių bombų numesta per II pasaulinį karą, bombarduota per Korėjos (1950–53), Vietnamo (1964–75) karą, t. p. Afganistane (1979–89, 2001–02, 2017), Čečėnijoje (1994–97, 1999–2002), Sirijoje (2017–18), Ukrainoje (2022).
1267
-vakuuminė bomba; erdvinio sprogimo bomba; kasetinė bomba