aviamodeliãvimas (avia… + modelis), techninė sporto šaka – skraidymo aparatų modelių (aviamodelių) konstravimas, gaminimas ir leidimas. Aviamodelis yra tam tikrų matmenų, sunkesnis už orą, negalintis skraidinti žmogaus skraidymo aparatas su varikliu ar be jo. Pagal variklio rūšį būna bemotoriai, su gumos varikliu, kordiniai su stūmokliniu, reaktyviniu arba elektros varikliu.
Kategorijos
Pagal Tarptautinės aeronautikos federacijos (pranc. Fédération Aéronautique Internationale, FAI) klasifikaciją aviamodeliai skirstomi į 9 kategorijas – F1–F7, S ir F9.
Kategorija F1 – laisvojo skridimo modeliai. Laisvojo skridimo metu nėra jokio fizinio kontakto, išskyrus vizualų ryšį, tarp modelio ir sportininko arba jo padėjėjo, o modelis nėra valdomas nei radijo bangomis, nei mechaniškai. Valdyti modelį radijo bangomis leidžiama tik tuo atveju, jei taip nurodyta tam tikros klasės taisyklėse.
2
Kategorija F2 – kordiniai modeliai. Kordinį modelį sportininkas, būdamas ant žemės, valdo vienu arba keliais standžiais, prie modelio pritvirtintais kordais arba troseliais. Leidžiama naudoti specialius jų laikiklius. Modelio pakilimo ir skridimo metu draudžiama naudoti bet kokias kitas modelio arba jo variklio kontroliavimo priemones.
3
Kategorija F3 – radijo bangomis valdomi modeliai. Sportininkas, būdamas ant žemės, aviamodelį valdo radijo bangomis.
4
Kategorija F4 – lėktuvų modeliai – kopijos. Pagal mastelį atkurto sunkesnio už orą, galinčio skraidinti žmones, skraidymo aparato miniatiūra.
5
Kategorija F5 – radijo bangomis valdomi modeliai su elektros varikliais.
6
Kategorija F6 – naujoms klasėms populiarinti skirti modeliai.
7
Kategorija F7 – lengvesnių už orą aparatų (aerostatų) modeliai.
8
Kategorija S – kosminiai modeliai, kategorija F9 – lenktyniniai dronai (laikina klasė F9U, radijo bangomis valdomi lenktyniniai dronai).
Vertinimo kriterijai
Varžomasi dėl modelio išsilaikymo ore trukmės, greičio 1000 m distancijoje, laiko 10 000 m (finale – 20 000 m) distancijoje, nuotolio, akrobatinio skraidymo figūrų ir skrydžio elementų komplekso atlikimo kokybės. Dar būna oro kautynių, rekordinių skrydžių varžybos. Lėktuvų, hidroplanų kopijų ir radijo bangomis valdomų modelių varžybose vertinamas mastelio išlaikymo tikslumas, modelio gamybos kokybė.
Stasio Nugaro sukonstruota radijo bangomis valdoma Lituanicos kopija (1983)
Istorija
Pirmuoju oficialiai užregistruotu skraidančiu modeliu laikomas aparatas, 1871 pagamintas prancūzo Alphonseʼo Pénaud. Modelis buvo varomas gumos varikliu. Pirmosios skraidančių modelių varžybos įvyko 1905 Prancūzijoje. Jose geriausiai skraidė L. Peyrot sukurtas modelis, nuskridęs 131 m ir išsilaikęs ore 18 sekundžių. 1905 įsteigta Tarptautinė aeronautikos federacija (FAI) tarptautiniu lygiu aviamodeliavimą kuruoja, klasifikuoja, nustato taisykles ir varžybų vedimo tvarką, registruoja aviacijos modelių absoliučius ir atskirų modelių klasių pasaulio rekordus. Niujorke 1906 buvo organizuota skraidančių aviamodelių paroda-konkursas, 1909 buvo surengti pirmieji aviamodeliuotojų kursai. 1910 išleista Francio Arnoldo Collinso knyga Lėktuvų modelių knyga berniukams (The Boy’s Book of Model Airplanes), kurioje aprašomi skraidančių modelių gamybos būdai. 1910 Maskvoje lėktuvų modelių varžybose V. Rerbergo sukonstruotas modelis nuskrido 36 m 50 centimetrų.
1911 Londone (sero Charleso Wakefieldo iniciatyva) įvyko tarptautinės Wakefieldo taurės varžybos, kuriose vadinamojo anties tipo modelis su gumos varikliu išsilaikė ore 30 sekundžių. P. Benešas (Čekija) 1914 suorganizavo pirmąsias skraidančių modelių varžybas Čekijoje, išleido knygą Lėktuvų modeliai (Modely letadel). 1914 D. Stengerio (Jungtinė Karalystė) sukurtas anties tipo modelis su mechaniniu varikliu BONN‑MAYR (1 kg) išsilaikė ore 51 s ir pasiekė 52 km/h greitį. 1924 Maskvoje įvyko SSRS laisvo skridimo modelių pirmenybės, kuriose dalyvavo 126 sportininkai. Geriausi rezultatai: nuotolis – 410 m, išsilaikymas ore – 3 min ir 2 sekundės. 1925 F. B. Thomasas (Jungtinė Karalystė) pademonstravo pirmąjį kordinio modelio skridimą ratu. 1926 Varšuvoje surengtos Lenkijos skraidančių modelių varžybos, kurios iki šiol vyksta kasmet. 1927 Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėta kambarinių modelių su gumos varikliais (išsilaiko ore 3–5 min) gamyba. Nuo 1928 leidžiamas žurnalas Model Airplane News. 1931 Maskvoje įsteigta Centrinė aviamodeliavimo laboratorija (CAML).
1934 firma Junior Motor Corporation (Jungtinės Amerikos Valstijos) pagamino vidaus degimo variklį, skirtą skraidantiems modeliams (darbinis cilindro tūris 9,72 cm3, galia 0,18 kW, 6000 sūkių per minutę). 1936 W. Retfeldas (Vokietija) pasiekė pasaulio rekordą – jo sklandytuvo modelis nuskrido 91,2 km ir išsilaikė ore 3 h ir 14 minučių. 1939 Jungtinėse Amerikos Valstijose pagaminta aparatūra, skirta modeliams valdyti radijo bangomis. 1943 Šveicarijoje pasirodė aviamodeliams skirtas vidaus degimo variklis DYNO‑1. Nuo 1948 visame pasaulyje rengiamos tarptautinės aviamodeliavimo varžybos. 1951 Jugoslavijoje įvyko kambarinių, 1958 Jungtinėje Karalystėje – laisvo skridimo, 1960 Šveicarijoje – radijo bangomis valdomų, 1983 Jungtinėse Amerikos Valstijose – radijo bangomis valdomų pilotažinių, 1984 Nyderlanduose – radijo bangomis valdomų sraigtasparnių ir sklandytuvų modelių pirmieji pasaulio čempionatai. Aviamodeliavime daugiausia laimėjimų pasiekė Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Suomijos ir kitų šalių sportininkai.
Lietuvoje
1934 Lietuvos aeroklubas išleido Eduardo Rozenbergo knygą Aviomodeliai, kuri paskatino jaunimą domėtis skraidančiais modeliais. Lietuvoje pirmasis aviamodeliavimo būrelis, pavadintas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardu, P. Motiekaičio iniciatyva įkurtas 1934 Manaituose (Panevėžio apskritis, Smilgių valsčius). Pavieniai mėgėjai Kaune aviamodelius bandė daryti ir anksčiau, o Aušros gimnazijos moksleivis Leonas Kinaitis jau 1933 03 28 Kaune pasiekė pirmąjį modelių išsilaikymo ore rekordą – 34,0 sekundės. 1935 Manaituose įvyko pirmosios neoficialios aviamodeliavimo varžybos. Jų metu Alfonso Pranskėčio sklandytuvo modelis K‑1 nuskrido 50 m, išsilaikė ore 20 s, P. Motiekaičio inercinis sraigtasparnio modelis R‑2 pakilo į 16 m aukštį ir nuskrido 60 metrų. Pirmosios oficialios aviamodelių ir oro balionų varžybos įvyko 1935 Kaune.
Dariaus ir Girėno aviamodeliuotojų būrelis (Manaitai, 1938)
1938 Lietuvos tautinėje olimpiadoje Kaune aviamodeliuotojai varžėsi sklandytuvų ir motorinių modelių skridimo tolio ir trukmės rungtyse. Per 42 skridimus geriausių rezultatų pasiekė Vytautas Šakalys, Viktoras Ožinskis ir P. Motiekaitis. 1939 Lietuvos rinktinė dalyvavo Skandinavijos šalių varžybose Suomijoje ir Baltijos šalių pirmenybėse Kaune, kur užėmė trečią komandinę vietą.
Iki 1940 aviamodeliavimui vadovavo, rengė kursus Kaune Lietuvos aeroklubas. 1940 Kaune įvyko pirmosios Lietuvos asmeninės aviamodeliuotojų varžybos (dalyvavo 38 sportininkai su 63 modeliais) ir kambarinių modelių varžybos (dalyvavo 37 sportininkai). Iki 1940 būrelių vadovais buvo V. Biberšteinas, V. Šakalys, Anatolijus Speičys, Vytautas Vaitkus Kaune, A. Beresnevičius Biržuose, A. Pranskėtis Panevėžyje. Sovietų okupacijos metais pirmasis aviamodeliavimo būrelis įsteigtas 1946 Panevėžio berniukų gimnazijoje (vadovas P. Motiekaitis). Nuo 1947 Lietuvos sportininkai dalyvavo SSRS pirmenybėse. 1949 Vilniaus aeroklube įkurta Aviamodelizmo laboratorija. 1949 įvyko pirmosios komandinės Lietuvos varžybos, nuo 1956 rengiamos pirmenybės. 1957 išleista P. Motiekaičio ir A. Pranskėčio knyga Jaunasis aviamodelistas. Nuo 1965 Lietuvos aviamodeliuotojai dalyvauja pasaulio čempionatuose. 1951 Lietuvoje veikė daugiau kaip 70 aviamodeliavimo būrelių, respublikinėse varžybose dalyvavo 102vsportininkai, 1983 veikė daugiau kaip 240 būrelių, kuriuose užsiiminėjo per 5000 aviamodeliuotojų, iš jų 2 tarptautinės klasės ir 24 sporto meistrai.
P. Motiekaitis su rekordiniu sraigtasparnio modeliu
Didžiausių laimėjimų pasiekė P. Motiekaitis (sraigtasparnių modeliai su gumos varikliais, lėktuvų ir hidroplanų modeliai); 1948–81 jis 16 kartų gerino pasaulio ir 22 kartus SSRS rekordus. Stasys Nugaras (1939–93) įvairiose modelių klasėse 40 kartų tapo Lietuvos čempionu, gerino Lietuvos rekordus. SSRS čempionai (įvairių modelių) buvo: P. Motiekaitis (1948), Alis Baublys (1961), Rimas Jonas Šurna (1965), Gintaras Šablinskas ir Rimutis Paužuolis (1981), Jonas Adamonis (1982–84 ir 1986), Rimantas Indrišionis, Rolandas Jasmontas, Sergejus Krenas (visi 1988). Lietuvos oro kautynininkų rinktinė 1981 ir 1984 tapo SSRS čempione. 1985 Europos čempionu tapo oro kautynininkas R. Jasmontas. 1965 R. J. Šurna (sklandytuvo modelis) komandinėse pasaulio pirmenybėse laimėjo trečią vietą. 1975 Alfonsas Pranskėtis 68 Generalinėje FAI konferencijoje apdovanotas Paulio Tissandier diplomu Už nuopelnus aviacijos sporte.
1994 įsteigta Lietuvos aviamodelių sporto federacija. 1995 01 veikė 22 aviamodeliavimo klubai, 44 sekcijos, buvo 657 aviamodeliuotojai. 1997 pirmosiose Pasaulio aviacinių sporto šakų žaidynėse Danas Babenskas iškovojo trečią vietą. 2001 Europos jaunių laisvai skraidančių modelių čempionate Laurynas Girčys (modelių su gumos varikliu F1B klasė) užėmė antrą, 2002 Europos čempionate ir pasaulio jaunių čempionate – trečią vietas. 2003 Europos oro kautynių modelių čempionate Audrius Rastenis pelnė aukso, Lietuvos komanda – bronzos medalį. 2005 Europos jaunių laisvai skraidančių modelių čempionate Marius Bliujus užėmė 3 vietą, Lietuvos komanda (M. Bliujus, Tomas Mackus, Laurynas Girčys; modelių su gumos varikliu F1B klasė) tapo čempione. 2006 Pasaulio taurės įvairių klasių laisvai skraidančių modelių varžybose Sigitas Jakutis, Virginijus Ivančikas užėmė 2 vietą, Rolandas Mackus – 2vir 3 vietas. 2007 Pasaulio taurės etape Nyderlanduose, 2008 Vokietijoje oro kautynių modeliais nugalėjo A. Rastenis, 2007 Prancūzijos čempionate, 2008 varžybose Vokietijoje ir Prancūzijoje salėje radijo bangomis valdomais pilotažiniais modeliais – Donatas Paužuolis. 2009 Pasaulio oro žaidynėse Turine (Italija) D. Paužuolis tapo radijo bangomis valdomų F6A klasės modelių čempionu, F6B klasėje iškovojo bronzos medalį. 2009 Europos čempionate Serbijoje ir 2010 pasaulio čempionate Vengrijoje A. Rastenis tapo oro kautynių modelių vicečempionu, 2012 ir 2018 – pasaulio čempionu. 2010 pasaulio čempionate jaunių komanda modeliais su guma užėmė trečią vietą. 2011 ir 2012 D. Paužuolis tapo radijo bangomis valdomų modelių Baltarusijos ir Suomijos čempionu, 2011–19 tarptautinių varžybų įvairiose šalyse nugalėtoju ir prizininku, 2013 Vokietijoje I FAI pasaulio čempionate radijo bangomis valdomais F3P klasės modeliais – pasaulio vicečempionu, 2015 pasaulio čempionate Lenkijoje – trečios vietos laimėtoju, 2015 Pasaulio oro žaidynėse Dubajuje ir 2019 pasaulio čempionate Graikijoje (F3P–AFM modelių klasė) – čempionu. 2017 D. Paužuolis Šveicarijos, Suomijos, Lenkijos čempionatuose ir Pasaulio taurės etapuose F3P klasės modeliais atskiruose pratimuose užėmė pirmą–trečią vietas, pasaulio čempionate Prancūzijoje – trečią vietą, Europos čempionate A. Rastenis F2D klasių modeliais iškovojo antrą, Lietuvos komanda (A. Rastenis, Vaclovas Čyžas, Vytautas Rimša) – pirmą vietą, pasaulio čempionate Vengrijoje laisvojo skridimo modeliais Lietuva komandinėje įskaitoje buvo antra. 2018 Arūnas Grašys laisvojo skridimo taimerinių modelių klasėje tapo Europos vicečempionu. 2012 pasaulio čempionate Lietuvos komanda oro kautynių modeliais iškovojo antrą, 2013 Europos čempionate – trečią vietą, 2019 Europos čempionate kordiniais modeliais lenktyninių modelių F2C klasėje – antrą, pasaulio čempionate laisvojo skridimo taimerinių modelių klasėje – pirmą vietą. 2021 aviamodeliavimą kultivavo 130 sportininkų.
Lietuvos komanda 1998 kordinių aviamodelių pasaulio čempionate Kijeve
1
L: S. Lukšys Aviamodelių sportas Lietuvoje: 1935–2010 m. Vilnius 2010, S. Lukšys Aviamodelių sportas Lietuvoje: 2010–2015 m. Vilnius 2015, S. Lukšys Aviamodelių sportas Lietuvoje: 2015–2020 m. Vilnius 2020.
1593