Avicebrònas (lot. Avicebron), Ibn Gabirol (Ibn Gabiròlis), tikr. Solomon ben Yehuda 1021Málaga 1058 arba 1070Valensija, žydų filosofas, poetas.
Poezija
Hebrajų kalba rašė lyriškus eilėraščius, elegijas apie meilę, vienatvę, gamtą, religines poemas (jos pateko į žydų liturgiją).
Svarbiausias kūrinys – poema Karališkasis vainikas, kurioje meniniais vaizdais išdėstė savo filosofines pažiūras.
Filosofija
Pagal poemą Avicebronas arabų kalba parašė 5 skyrių filosofinį traktatą Gyvenimo šaltinis (į lotynų kalbą išverstas 1150, fragmentas lietuvių kalba 1980).
Jame žydų religines idėjas siejo su arabiškuoju aristotelizmu, neoplatonizmu, nagrinėjo metafizines problemas; atskyrė formos ir materijos sąvokas. Materiją apibūdino kaip grynąjį potencialumą, kuris pradeda egzistuoti tik susijungęs su forma. Anot Avicebrono, viskas, išskyrus Dievą, sudaryta iš universalios materijos, kurią Dievas savo valia sujungia su forma; apie Dievo esmę galima kalbėti tik neiginiais, bet koks teigimas kalba tik apie Dievo veikimą.
Avicebronas teigė, kad Biblijos vietas, prieštaraujančias moksliniam pažinimui, reikia aiškinti alegoriškai.
Avicebronas darė įtaką vidurinių amžių filosofams.