avidė

avdė, avių tvartas. Avidė būna bendrosios paskirties (įvairių lyčių ir amžiaus avims laikyti) ir specializuotoji (tam tikroms grupėms – vienos lyties ir vienodo amžiaus avims). Bendrosios paskirties avidės dažniausiai statomos nedaug (iki 500) avių auginančiuose ūkiuose. Avidės vidus kilnojamomis pertvaromis suskirstomas į gardus. Suaugusiai aviai skiriama 2,2–2,5 m², avinui – 6 m² gardo ploto. Avims ėriuotis įrengiama šiltesnė patalpa (apie 35% bendro ėravedėms skirto ploto), kurioje būna išardomi individualūs gardai; jose avys su ėriukais laikomos 2–3 d., paskui ėriukai atskiriami. Stambieji pašarai ir silosas dalijami traktoriniais dalytuvais, koncentruotieji pašarai – iš rankinių vežimėlių. Garduose įrengiamos ėdžios (dažniausiai vienpusės) ir grupinės girdytuvės.

bendrosios paskirties avidės planas: 1 – ėdžios, 2 – šėrimo takas, 3 ir 12 – avių gardai, 4 – sėklinimo patalpa, 5 – personalo poilsio kambarys, 6 – šildymo įrenginių patalpa, 7 – koncentratų sandėlis, 8 – vilnos sandėliavimo patalpa, 9 – izoliatorius, 10 – kirpykla ir vilnos rūšiavimo patalpa, 11 – ėriavimosi patalpa

Mėšlas iš avidžių šalinamas (dažniausiai buldozeriu) 1–2 kartus per metus. Prie avidės būna pagalbinių patalpų (avių kirpykla, vilnų ir koncentratų sandėliai, izoliatorius, laboratorija, sėklinimo patalpos). Abiejose avidės pusėse įrengiami diendaržiai. Specializuotosios avidės statomos daug (800–1200) avių auginančiuose ūkiuose. Jose yra atskiros patalpos avinams, ėravedėms, ėriukams.

2070