aviẽtė (Rubus), erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis, apimanti avietes ir gervuoges. Žinoma apie 120 rūšių (Lietuvoje savaime auga 6 ir 6 auginamos). Avietės auga visų žemynų vidutinių platumų, kartais ir šalto klimato kraštuose. Eurazijoje svarbiausios yra paprastoji avietė (Rubus idaeus), šiaurinė avietė (Rubus arcticus) ir tekšė, Šiaurės Amerikoje labiausiai paplitusios šeriuotoji avietė (Rubus strigosus) ir vakarinė avietė (Rubus occidentalis), Lietuvoje – paprastoji avietė, katuogė, gervuogė, aukštapelkėse auga tekšė.
Avietės – vasaržaliai ir visžaliai daugiamečiai krūmai, puskrūmiai, rečiau žolės. Stiebas status, laipiojantis arba gulsčias, dažnai dygliuotas, 1–3 m aukščio, dvimetis. Lapai paprasti arba sudėtiniai (triskiaučiai arba plunksniški). Žiedai dvilyčiai (retai vienalyčiai), balti, purpuriniai ar rožiniai. Vaisiai – raudoni, geltoni arba juodi, smulkūs sultingi kaulavaisiai, susitelkę į uogos pavidalo vaisynus. Juose yra 8–10 % angliavandenių, 1,7 % organinių rūgščių, 224 mg% kalio, 40 mg% kalcio, 0,9 mg% geležies, 30–75 mg% vitamino C, provitamino A, vitamino B, aromatinių medžiagų. Aviečių vaisiai vartojami švieži ir perdirbti (uogienės, sultys, vaisvynis). Uogose ir ūgliuose yra salicilo rūgšties; džiovintų vaisių ir šakelių arbata vartojama prakaitavimui skatinti.
paprastoji avietė
Kaip kultūrinis augalas avietė žinoma nuo 4 amžiaus. Kultūrinės veislės kilusios iš paprastosios avietės, vakarinės avietės ir užmirštosios (Rubus neglectus) avietės. Lietuvoje rajonuotos (2001) veislės: ‘Kostinbrodskaja’, ‘Kiržač’, ‘Babje leto’, ‘Polana’, ‘Balzam’, ‘Brianskij rubin’, ‘Meteor’, ‘Norna’, ‘Novokitajivska’. Dauginama vegetatyviškai, o selekcionuojant – sėklomis. Geriausiai dera užuovėjose, drėgnokose puriose dirvose. Derlingumas iki 10 t/ha.
Aviečių kenkėjai: avietinis stiklasparnis, paprastasis avietinukas, avietinis žiedgraužis, amarai, avietinė musė, avietinė blakutė, dažnesnės ligos: deguliai, rūdys, kekerinis puvinys, bakterinis vėžys, žievėplaiša. Žalos avietėms daro brantai.
2281