Avinjònas (Avignon), miestas Prancūzijos pietuose, Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto administraciniame regione, Ronos žemupio kairiajame krante, netoli Durance’o žiočių; Vaucluse’o departamento centras.
90 300 gyventojų (2021; aglomeracijoje 462 700 gyventojų). Per Avinjoną eina Liono–Marselio geležinkelis ir plentas. Upių uostas. Oro uostas. Metalurgija, metalo apdirbimas, žemės ūkio mašinų gamyba, tekstilės, popieriaus, poligrafijos, chemijos (mineralinių trąšų), avalynės, cemento, maisto pramonė. Vaisių, daržovių, vyno, javų, aliejaus prekyba. Turizmas. Universitetas (1303–1791 ir nuo 1973). Nuo 1947 rengiamas Avinjono festivalis.
2271
Architektūra
Popiežiaus rūmų ansamblis Avinjone (14 a.)
Istorinis centras – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1995). Popiežiaus rūmų ansamblis: kuklius senuosius (1342) ir gausiai dekoruotus naujuosius (1352) rūmus supa aukšta siena su 8 bokštais; koplytėlės dekoruotos 14 a. italų freskomis. Išlikusi dalis (4 arkos) Šv. Benedikto akmenų tilto (1185) su savita romaninio stiliaus Šv. Mikalojaus koplytėle; romaninė Dievo Motinos katedra (12 a.) su popiežių Benedikto XII ir raižytu Jono XXII antkapiais (14 a.); gotikinės bažnyčios: Šv. Petro (14–16 a.) su puošniu fasadu ir gausiai raižytomis durimis, Šv. Deziderijaus ir Šv. Agrikolos (abi pastatytos 14–18 a.); mažieji italų legatų rūmai (15–18 a.; dabar Dekoratyvinės dailės ir meno muziejus); jėzuitų bažnyčia (17 a.; dabar Skulptūrų muziejus). Miesto apylinkių kalvose – vidurinių amžių pilys, vienuolynai.
2717
Istorija
Šv. Benedikto tiltas Avinjone (1185)
Iki romėnų užkariavimo (1 a. pr. Kr.) buvo keltiškos kavarų genties centras. Nuo 6 a. vyskupijos centras. Dėl germanų puldinėjimų (6 a.) smuko. 1226 Prancūzijos karalius Liudvikas VIII jį sugriovė dėl miestiečių paramos eretikams albigiečiams. 1309–77 Avinjonas buvo popiežių rezidencija; miestas atsigavo. 1348 popiežius Klemensas VI išpirko Avinjoną iš Provanso grafų; iki 1791 miestą formaliai valdė nuncijus. Per Vakarų Bažnyčios skilimą (1378–1417) buvo antipopiežių rezidencija. 1791 Avinjoną aneksavo Prancūzija.
2271