Avinjòno neláisvė, Avignono neláisvė, Romos popiežių rezidavimo Prancūzijoje laikotarpis (1305–77, nuo 1309 – Avinjone). Avinjono nelaisvės priežastis – popiežiaus Bonifaco VIII ir Prancūzijos karaliaus Pilypo IV Gražiojo konfliktas dėl popiežiaus pasaulietinės valdžios apribojimo. Italijos feodalų padedamas Pilypas IV Gražusis nugalėjo popiežių Bonifacą VIII ir pasiekė, kad popiežiumi būtų išrinktas Klemensas V. Šis, bijodamas sukilimo, perkėlė savo rezidenciją iš Romos į Avinjoną. Avinjono nelaisvės metu Bažnyčiai vadovavę popiežiai (Klemensas V, Jonas XXII, Benediktas XII, Klemensas VI, Inocentas VI, Urbonas V, Grigalius XI) buvo visiškai priklausomi nuo Prancūzijos karaliaus. Avinjono nelaisvės metais Bažnyčios valstybėje įvykdytos teisinės, administracinės reformos. Pilypo IV Gražiojo reikalavimu 1311–12 Vienne’o visuotiniame Bažnyčios susirinkime panaikintas tamplierių ordinas; jo turtai perduoti karaliaus iždui.
Popiežiaus rūmų ansamblis Avinjone (14 a.)
Išsiplėtė misijos; Persijoje, Kinijoje, Mongolijoje įkurtos vyskupijos. Benediktas XII įvykdė vienuolijų reformą. Rūpintasi Vatikano ir Laterano rūmų restauravimu ir puošyba. 1377 Grigalius XI grįžo į Romą. Likę Avinjone kardinolai išrinko antipopiežių Klemensą VII; prasidėjo Vakarų Bažnyčios skilimas (1378–1417).
2271