avitaminòzė (a… + vitaminai), liga, kuria susergama, kai organizmas ilgesnį laiką visai negauna kurio nors vitamino. Avitaminozė atsiranda maitinantis produktais, kuriuose nėra kai kurių vitaminų, sutrikus jų įsisavinimui sergant virškinamojo trakto ligomis (gastritu, enterokolitu), sutrikus provitaminų virtimui vitaminais (sergant kepenų ligomis karotinas nevirsta vitaminu A). Vitaminų kiekis organizme nustatomas tiriant jų koncentraciją kraujuje ir šlapime. Skirtingų vitaminų trūkumas organizme sukelia nevienodus specifinius pokyčius. Kai vitaminų gaunama per mažai, susergama hipovitaminoze. Trūkstant vitamino A atsiranda vištakumas, B1 – beriberis, PP – pelagra, C – skorbutas, D – rachitas. Avitaminozė gydoma vitaminų terapijos priemonėmis ir vitaminų turinčiais maisto produktais. Ekonomiškai stipriose šalyse avitaminozė pasitaiko labai retai.
435