Honneth Axel (Akselis Hònetas) 1949 07 18Essen, vokiečių filosofas. Frankfurto mokyklos atstovas. Dr. (1983).
Išsilavinimas ir veikla
1969–74 studijavo filosofiją, sociologiją ir germanistiką Bonos ir Ruhro (Bochume) universitetuose. 1977–82 dirbo Berlyno laisvojo universiteto Sociologijos institute, 1983–89 – Frankfurto universitete (J. Habermaso mokslinis asistentas), 1991–92 dėstė Konstanco, 1992–96 – Berlyno laisvajame, 1996–2015 – Frankfurto universitetuose. 2001–18 Frankfurto universiteto Socialinių tyrimų instituto direktorius. Nuo 2011 dėsto Kolumbijos universitete.
Tyrimų sritys ir idėjos
A. Honnethas daugiausia tyrinėja socialinę filosofiją ir etiką. Jo pažiūroms turėjo įtakos G. W. F. Hegelio ankstyvosios idėjos, G. H. Meado simbolinis interakcionizmas, J. Habermaso komunikatyvioji etika. Veikaluose Kova dėl pripažinimo (Kampf um Anerkennung 1992), Perskirstymas ar pripažinimas? (Umverteilung oder Anerkennung?, su Nancy Fraser, 2003), Aš mumyse (Das Ich im Wir 2010), Pripažinimas: Europietiškų idėjų istorija (Anerkennung: Eine europäische Ideengeschichte 2018) ir kitur plėtojo pripažinimo teoriją. Pripažinimą laiko pirmine normatyviąja ir antropologine kategorija, išskiria tris pagrindines pripažinimo pakopas: emocinę (pradinė, šeimos), teisinę ir socialinę (solidarumo, pasiekimų). Moralinė asmenybės raida numato intersubjektyvumą, kurio esmė yra abipusis pripažinimas.
Axel Honneth (2016)
Kapitalizmo kritiką grindė ne sisteminiais jo prieštaravimais, bet daroma moraline žala asmenybei. Socialinių konfliktų priežastis yra poreikis būti pripažintiems. Veikale Sudaiktėjimas (Verdinglichung 2005) bandė iš naujo suformuluoti marksistinę sudaiktėjimo koncepciją – visos sudaiktėjimo formos esą atsiranda iš kovos dėl pripažinimo patologijų. Veikale Socializmo idėja (Die Idee des Sozialismus 2015) plėtojo socializmo teoriją, atsisakydamas istorinio materializmo, lemiamo darbininkų klasės vaidmens, pabrėždamas asmens pilietines laisves ir demokratiją. Knygoje Teisė į laisvę (Das Recht der Freiheit 2011) Vakarų tikrovėje bandė rasti socialinio teisingumo kriterijus, iš trijų laisvės rūšių išskyrė socialinę laisvę, kuri įgyvendinama abipusio pripažinimo santykiuose.
Kiti veikalai
Dar parašė veikalus: Galios kritika (Kritik der Macht 1985), Dezintegracija: Sociologinės laiko diagnozės fragmentai (Desintegration: Bruchstücke einer soziologischen Zeitdiagnose 1994), Kita teisingumo pusė (Das Andere der Gerechtigkeit 2000), Proto patologijos (Pathologien der Vernunft 2007).