azerbaidžaniečiai

azerbaidžaniẽčiai (savivardžiai azərbaycanlılar, azerbajdžanlylar), azerbaidžãnai, azèrai, azèrai tiùrkai, Azijos tauta (pagal 20 a. pabaigoje sukurtą teoriją – makrotauta, arba superetnosas). Gyvena Azerbaidžane (apie 8,2 mln. žmonių, 2014), Irane (daugiausia Pietų, arba Irano Azerbaidžane, apie 15,0 mln.), t. p. Turkijoje (apie 800 000), Egipte, Sakartvele (apie 233 000, 2014), Irake, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pakistane, Rusijoje (603 000, 2010 gyventojų surašymo duomenimis), Ukrainoje ir kitur. Iš viso 21 mln., pagal azerbaidžaniečių makrotautos teoriją daugiau kaip 45 mln. (2019). Kaba azerbaidžaniečių kalba. Tikintieji daugiausia musulmonai šiitai.

azerbaidžaniečių liaudies muzikos ir šokių festivalio dalyviai (Masalli mieste, 2014)

Etninės grupės

Etninės grupės – airumai, karapapachai, padarai, šachsevenai, karadagai, afšarai ir kitos – skiriasi ūkiu, buitimi, materialine kultūra, etnine savimone; kai kurios Irano azerbaidžaniečių etninės grupės (afšarai, karapapachai, šachsevenai) laikomos potautėmis, kartais tautomis.

Gyvensena

Chinalug gyvenvietė Kaukazo kalnuose (Azerbaidžanas)

Azerbaidžaniečių tradiciniai gyvenamieji namai buvo be stogo ir be langų, su atviru židiniu ir anga plokščiose lubose, vėlesnieji – su langais į kiemo pusę ir aklina siena nuo gatvės. Kalnų piemenys vasarą gyveno veltinėse kibitkose, žiemą – žeminėse. Nuo 19 a. vidurio plito gyvenamieji namai su kaminu. Dauguma Azerbaidžano azerbaidžaniečių – pramonės, kasybos įmonių darbininkai, valstiečiai, kai kurios Irano azerbaidžaničių etninės grupės verčiasi pusiau klajokline gyvulininkyste. Augina kviečius, kukurūzus, miežius, soras, vilnamedžius, vynmedžius, tabaką. Būdingi amatai – meninis metalo ir medienos apdorojimas, siuvinėjimas auksu ir sidabru, kilimų audimas.

Moterų nacionaliniai drabužiai: įvairios palaidinės, šiltos liemenės, puoštos kailiu, sijonai, dvigubi sijonai, viršutiniai šarovarai (plačkelnės). Miestietės dėvėjo čadras. Vyrų nacionaliniai drabužiai: apsiaustas, švarkas, kailiniai iš avikailio, siuvami kailiu į vidų, šarovarai, ryškiai dažytų siūlų kojinės, neišdirbtos odos kurpės, karakulio kepurė. Iki 19 a. buvo paplitęs kraujo kerštas; iki šiol išliko nuotakos grobimo paprotys, griežta subordinacija pagal amžių šeimoje (aksakalai), puoselėjamos svetingumo tradicijos. Tarpusavio santykiai iš dalies tvarkomi pagal musulmonų teisę – adatą bei šariatą – ir tradicijas.

azerbaidžanietės audžia kilimus

Istorija

azerbaidžaniečio amatininko dirbtuvė

Azerbaidžaniečių etnogenezės pradžia siejama su Kaukazo Albanijos (pirmo tūkstantmečio prieš Kristų antra pusė–10 a. po Kr.) ir Atropatenos (4 a .pr. Kr.–7 a. po Kr.) gyventojais. Apie 500 pr. Kr.–apie 500 po Kr. tiurkai, pradėję skaidytis į gentis (bulgarai, chazarai, hunai, kipčakai ir kiti), ėmė veržtis į minėtas šalis. Azerbaidžaniečių etnogenezėje dalyvavo ir iranėnų gentys (skitai, kimerai ir kiti). Pirmame tūkstantmetyje didelę kultūrinę įtaką darė užkariautojai persai ir arabai. 11–13 a. vyko nauja tiurkų (oguzų) migracija; dėl to nustota vartoti senąsias vietos kalbas. Apie 1500 susiformavo azerbaidžaniečių tauta.

19 a. pradžioje Užkaukazėje gyvenančių azerbaidžaniečių žemes užvaldė Rusija (azerbaidžaniečius vadino Kaukazo totoriais, Kaukazo musulmonais). Tautų nesantaiką skatinanti Rusijos imperijos nacionalinė politika (pvz., 1828 priverstinė azerbaidžaniečių migracija iš Kalnų Karabacho) trukdė azerbaidžaniečių tautos natūralią raidą. 20 a. pirmoje pusėje susiformavo azerbaidžaniečių modernioji tauta, arba nacija. Nuo 1988 įvairiose šalyse ėmė kurtis azerbaidžaniečių bendruomenės (Azerbaidžano istorija).

Azerbaidžano kilimų muziejus (Baku)

mergaitė 19 a. tautiniais drabužiais (Şamaxı)

Azerbaidžaniečiai Lietuvoje

Lietuvoje pavienių azerbaidžaniečių apsigyveno 19 a. pirmoje pusėje.

Daugiau jų, pirmiausia įvairių sričių pramonės, ypač naftos perdirbimo, specialistų, pradėjo keltis sovietinės okupacijos metais.

Lietuvoje 1970 gyveno 711, 1979 – 1078, 1989 – 1314, 2001 – 788, 2011 (gyventojų surašymo duomenimis) – 648 azerbaidžaniečiai (įsikūrę Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Utenoje, Šiauliuose ir kitur), 2021 gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, – 575 azerbaidžaniečiai.

1988–1991 daug azerbaidžaniečių įsitraukė į visuomeninį, politinį gyvenimą, rėmė Lietuvos nepriklausomybę. 1988 įkurta azerbaidžaniečių draugija Lietuvoje Odlar jurdu, 1997 tapo Lietuvos azerbaidžaniečių draugija, prie jos 1992–1995 veikė Azerbaidžano Respublikos atstovybė (draugijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas buvo paskirtas Azerbaidžano įgaliotuoju atstovu Lietuvos azerbaidžaniečių reikalams spręsti bei Lietuvos ir Azerbaidžano diplomatiniams santykiams atkurti). 2006 įkurta azerbaidžaniečių asociacija Giuniaš, vėliau – azerbaidžaniečių bendrijos Talyš, Azeri (Klaipėdos regiono; prie jos veikia sekmadieninė azerbaidžaniečių mokykla), Dostlug ir kitos (kultūrinę veiklą plėtoja iš viso 10 azerbaidžaniečių organizacijų).

128

2271