Azerbaidžãno architektūrà
Iki 12 amžiaus
Nojaus mauzoliejus Nachičevanėje (8 a., restauruotas 2006)
Iš antro–pirmo tūkstantmečio prieš Kristų Azerbaidžano teritorijoje išliko menhyrų, dolmenų, kromlechų (Qobustane), iš pirmo tūkstantmečio prieš Kristų – kiklopinių tvirtovių griuvėsių. 9–6 a. pr. Kr. pradėta statyti miestus, gynybinius įtvirtinimus, gyvenamuosius namus, ugnies aukurus (altorius), uolose iškalta reljefais puoštų laidojimo koplyčių. Viduriniais amžiais Azerbaidžano miestuose daugiausia statyta gynybinių pastatų (tvirtovių sistema Derbento perėjoje, 6 amžius). 5–6 a., plintant krikščionybei, buvo statomi sakraliniai pastatai iš degtų plytų, upių akmenų ir tašytų smiltainių (centriškosios kupolinės bažnyčios Ləkite, bazilikos Qume). Po arabų užkariavimų (8 a.) pradėjus plisti islamui, buvo rekonstruojami seni bei statomi nauji sakraliniai pastatai (mečetės su minaretais, bokšto pavidalo mauzoliejai), pirtys, turgūs, karavansarajai. Šio laikotarpio miestus sudarė: citadelė, šachristanas (su kupoliniais bei skliautiniais pastatais, puošniais ornamentiniais portalais) ir prekybai bei amatams skirta dalis.
12–15 amžius
Seldžiukų valstybės žlugimas (12 a.) paskatino savarankiškų architektūros mokyklų susiformavimą. Svarbiausios – Nachičevanės, Apšerono (12 a.), Tebrizo (13 amžius). Nachičevanės architektūros mokyklos statiniams – plytiniai Jusifo (Jusufo ibn Kuseiro, 1162) ir Möminə‑xatin (Momine‑chatun, 1186) mauzoliejai (abiejų architektas Adžemi ibn Abu Bakras) – būdinga monumentalumas, racionalios konstrukcijos, gausiai dekoruoti portalai. Šios mokyklos statinių kompozicijos ypatumus perėmė akmens mauzoliejų statytojai Bərdə (1322, architektas Əhmədas ibn Əyyubas) ir Qarabaǧlare.
Apšerono mokyklos pastatams būdinga lakoniškos formos, akmens konstrukcijos (mūro sienos, kupolai, skliautai), augalinių ornamentų dekoras. Žymiausi šios mokyklos statiniai: Diribaba mauzoliejus Mərəzə ir mauzoliejai Xəzrə (15 a.), unikalus Širvan‑šachų rūmų ansamblis Baku (15 a., su Baku įtvirtintu miestu ir Mergelės bokštu – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000). Pastarasis pasižymi dalių ir visumos bei formų darna, proporcijų subtilumu, portalo, arkadų puošnumu. Kiti šios mokyklos statiniai: Sınıq qala minaretas (11 a.), Mergelės bokštas (12 a.), tvirtovės bokštas Mərdəkane (14 a., architektas Əbdül Məçidas). Žymiausias Tebrizo mokyklos statinys – Žydroji mečetė (Tebrizas, 1465, architektas Nemətulla, Bavabo sūnus), statyta iš plytų ir puošta spalvota glazūra.
Mergelės bokštas (kairėje, 12 a.) ir Hadžinskio namas (1912) Baku
16–18 amžius
16–18 a. architektūroje vyravo Tebrizo mokyklos statiniai, žymiausias – sakralinių pastatų Šeicho Sefi kompleksas Ardabilyje (dabar Iranas), meniškai įkūnijęs Sefevidų dinastijos galybę; komplekso pastatai dengti raižyta ornamentine glazūra. Kiti vertingi statiniai: mečetė (1606, architektas Bahəddinas), sakralinių pastatų kompleksas Göy Imamo Gəncə (statiniai dekoruoti žydra glazūra), 17 a. mauzoliejų kompleksas Qalaxana (netoli Şamaxı), mečetė Nardarane (1663) ir kiti.
18 a. profesionali monumentalioji architektūra sumenko. Šiuo laikotarpiu labiau reiškėsi liaudies architektūra, kuri laikėsi senosios architektūros tradicijų (funkcionalios statinių formos, priderintos prie reljefo, namai su dengtomis terasomis, paremtomis kolonėlėmis, vietinės statybinės medžiagos). Pastatyta kupolinių namų Gəncə, skliautinių – Apšerone ir Baku.
Azerbaidžano nacionalinis kilimų muziejus Baku (2014, architektas Franzas Janzas)
19–20 amžius
19 a. Šiaurės Azerbaidžaną prijungus prie Rusijos sustiprėjo rusų klasicizmo įtaka. Sparčiai plėtėsi miestai (Baku, Şamaxı), buvo sudarinėjami senųjų miestų bendrieji planai (Baku, Şamaxı, Mingəçeviro, Daşkəsəno), ėmė kurtis naujų gyvenviečių. 20 a. pirmoje pusėje buvo statomi visuomeniniai pastatai, miestuose kuriama naujos aikštės, parkai. Visuomeninių statinių architektūroje buvo laikomasi tradicinių formų (konservatorijos rūmai ir Nizami azerbaidžaniečių literatūros muziejus, abu 1940, architektai S. Dadaşovas, M. Hüseynovas). Daugelį visuomeninių statinių suprojektavo rusų architektai: broliai V. ir L. Vesninai, A. Ščiusevas, L. Iljinas.
Vyriausybės rūmai Baku (1952, architektai L. Rudnevas, V. Muntsas)
dangoraižis Liepsnos bokštai Baku (2013, architektūrinė bendrovė HOK)
Po II pasaulinio karo pastatyta reikšmingų visuomeninių pastatų Baku: vyriausybės rūmai (1952, architektai L. Rudnevas, V. Muntsas), valstybinė biblioteka, Mokslų akademijos kompleksas (abiejų architektas M. Hüseynovas), Azerbaidžano nacionalinis dramos teatras (architektai Q. Əlizadə, M. Mədətovas; visi 1960), Baku oro uosto rūmai (1964, architektas G. Məcidovas), cirko rūmai (1967, architektas Ə. Ismayılovas ir kiti), viešbutis Azerbaidžanas (1969, architektas H. Hüseynovas); Sumqayıte – administracinis pastatas (1958, architektas T. Abdullayevas); Gəncə – dviejų salių kino teatras (1958, architektai S. Əmirovas, L. Qasımovas), viešbutis (1960, architektas S. Əmirovas).
Pasaulio paveldo vertybės
Baku įtvirtintas miestas su Širvan‑šachų rūmų ansambliu ir Mergelės bokštu (nuo 2000), Šeki istorinis centras su Chano rūmais (nuo 2019).
525
Azerbaidžano kultūra
Azerbaidžano konstitucinė santvarka
Azerbaidžano partijos ir profsąjungos
Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos