Azerbaidžãno dail
Gobustano uolų piešiniai
Azerbaidžano teritorijoje iš antro–pirmo tūkstantmečio prieš Kristų išliko uolų piešinių, vaizduojančių žmones ir žvėris, medžioklės scenas, šokius, kulto apeigas (Gobustano uolų piešiniai – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2007), akmeninių ir molinių žvėrių skulptūrėlių, žvėrių pavidalo keraminių indų, raižytų geometriniais raštais, žalvario papuošalų. 9–6 a. pr. Kr. reljefais buvo puošiamos laidojimo koplyčios uolose. Plintant krikščionybei sukurta kulto paskirties žalvario ir akmens skulptūrų. Nuo 8 a., po arabų užkariavimo, ėmė plisti islamo menas, įsivyravo dekoratyvinė dailė. Ornamentiniais akmens raižiniais ir spalvingai glazūruotomis keraminėmis plytelėmis buvo puošiami pastatų portalai. 9–10 a. buvo populiari angobo keramika, statyti akmeniniai raižyti antkapiai. 11–15 a. juvelyriškai raižytais augaliniais ornamentais puošti minaretai, mauzoliejai.
12 a. pabaigoje ėmė plisti miniatiūrų tapyba. 14 a. susiklostė Tebrizo miniatiūros mokykla, padėjusi pamatus kaligrafijai, meniniam knygų apipavidalinimui. 13–14 a. miniatiūras kūrė uigūrai monumentalistai. Jos buvo panašios į Tolimųjų Rytų tapybą, pasižymėjo didingumu, emocine įtaiga (Rəşidəddino rankraščių iliustracijos). 15 a. miniatiūros subtilios, grakščios, su architektūros ir sąlygiško dekoratyvaus peizažo fonu. 15–17 a. žymiausi kūrėjai: Seyidas Əhmədas Təbrizi, Sultanas Məhəmmədas, jo sūnus Məhəmmədi, Mirseyidas Əli, Sadıqi bəy Əfşaras, Müzəffəras Əli. Azerbaidžano miniatiūros turėjo didelį tiesioginį poveikį Bagdado, Herato miniatiūros mokyklai ir Mogolų miniatiūros mokyklai.
rankraščio Auksinė grandinė miniatiūra (apie 1540, M. Saltykovo-Ščedrino biblioteka Sankt Peterburge)
šacho mečetės kupolo dekoro fragmentas (mozaika, 17 a., Isfahanas, dabartiniame Irane)
Tebrizo kilimas Metų laikai (19 a., Azerbaidžano dailės muziejus Baku)
Viduramžių taikomojoje dekoratyvinėje dailėje vyravo širvano ir giandžos tipo kilimai (juos savo paveiksluose vaizdavo italų, Nyderlandų, vokiečių renesanso dailininkai). Plito glazūruota ir neglazūruota keramika, ištapyta augaliniais raštais, žvėrių atvaizdais. Išliko metalo indų ir akmeninių antkapių. 16–18 a. pastatų apdailai naudota raižyta ornamentinė majolika. 18–19 a. chanų rūmai buvo puošiami freskomis (Şəki chanų rūmai, Şəki chanų namas Şəki); jų raiška turi sąsajų su miniatiūrų tapyba. 18 a. susiklostė 4 pagrindiniai kilimų tipai (pagal vietovės pavadinimą): Širvano, Tebrizo, Karabacho, Giandžos‑gazacho.
19 a. Šiaurės Azerbaidžanui prisijungus prie Rusijos sustiprėjo rusų klasicizmo įtaka. Dailėje tebevyravo miniatiūrų paveikta sienų tapyba (Usta Qəmbəras Qarabaǧi). Ryškėjo realizmo bruožai, ypač portretų tapyboje (M. Q. Yerevanlı, Mirzə Möhsünas Nəvvabas). Daugiausia realistinė ir 20 a. vaizduojamoji dailė (Ə. Əzimzadə, 1880–1943, B. Kəngərli). 20 a. pirmos pusės dekoratyvinėje dailėje svarbią vietą užėmė skulptūra (Nizami azerbaidžaniečių literatūros muziejaus rūmų reljefai ir literatūros veikėjų statulos, 1940, skulptoriai F. Əbdürrəhmanovas, P. Sabsajus, C. Qaryaǧdı, E. Tripolskaja). 1920 įkūrus ROSTA dirbtuves suklestėjo grafika. 4 dešimtmetyje įsteigtas Respublikinis dailės muziejus skatino vietinių dailininkų kūrybą. Žymesni tapytojai: S. Salamzadə (g. 1908), S. Bəhlulzadə (1909–74), X. Xalıqovas (g. 1898), T. Taǧıyevas (g. 1917), skulptoriai P. Sabsajus (g. 1893), F. Əbdürrəhmanovas (1915–71), C. Qaryaǧdı, grafikas I. Axundovas (1907–69).
20 a. antros pusės Azerbaidžano dailėje vyravo tapyba; kurti portretai, peizažai, teminės kompozicijos (dailininkai M. Abdullayevas, g. 1921, B. Mirzəzadə, g. 1921, N. Əbdürrəhmanovas, g. 1925, T. Salachovas, T. Nərimanbəyovas, R. Babayevas, g. 1928, F. Xəlilovas). Grafikos kūrinių sukūrė Ə. Rzaqulievas (g. 1903), M. Rəhmanzadə (g. 1916), O. Sadıgzadə (g. 1921), Q. Qasımzadə (g. 1913). Monumentaliosios tapybos kūriniais dekoruota visuomeninės paskirties pastatų (sienų tapyba Jaunojo žiūrovo teatre, 1976, dailininkas T. Nərimanbəyovas, mozaikos viešbutyje Turistas, dailininkai O. Şıxəliyevas, Q. Rəçəbovas; abu Baku). Plėtota taikomoji dekoratyvinė dailė: kilimų audimas, meninis siuvinėjimas, juvelyrika, spausdintine technika dekoruotos šilkinės skarelės.
T. Salachov. Senojo Baku stogai (aliejus, 1970)
525
akmeninė figūra (ankstyvieji viduramžiai, Aǧdamo rajonas)
žirgo pavidalo paminklas (akmuo, 18 a., Qazaxo rajonas)
ąsotis (varis, 18–19 a.)
diržo dalis (sidabras, 19 a.)
rankinė (rištinis audinys, 19 a.)
Jaunojo žiūrovo teatro sienų tapybos fragmentas (1976, dailininkas T. Nərimanbəyovas)
Azerbaidžano kultūra
Azerbaidžano konstitucinė santvarka
Azerbaidžano partijos ir profsąjungos
Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos