Azerbaidžano gamtinis žemėlapis
Azerbaidžãno gamtà
Krantai
Kaspijos jūros pakrantėje yra Apšerono pusiasalis (daug purvo vulkanų), Baku salynas (11 nedidelių salelių) Baku įlankoje. Didžiausios salos: Artyomas (Artiomas, 14 km2), Jiloy (11 km2).
Reljefas
Azerbaidžano šiaurėje yra Didžiojo Kaukazo, pietvakariuose – Mažojo Kaukazo, pietryčiuose – Talışo kalnai. Didžiojo Kaukazo kalnagūbriai – Pagrindinis (didžiausias aukštis 4466 m, Bazardüzü kalnas – aukščiausias Azerbaidžane) ir Šoninis (4243 m, Şahdaǧo kalnas) įsiterpia į Azerbaidžaną pietrytiniu galu ir pamažu žemėja Apšerono pusiasalio link. Mažojo Kaukazo kalnagūbriai: Şahdaǧo (3367 m, Didysis Hinaldaǧo kalnas), Murovdaǧo (3724 m, Gamışo kalnas), Karabacho (2725 m, Böyük Kirso kalnas); Nachičevanės Autonominėje Respublikoje yra Armėnijos kalnyno kalnagūbriai: šiaurėje – Ajocdzoro (3120 m, Kükü kalnas), rytuose ir šiaurės rytuose – Zangezuro (3904 m, Qapıcıǧo kalnas). Į vakarus nuo Karabacho kalnagūbrio yra Karabacho kalnynas.
Didžiojo Kaukazo kalnai Azerbaidžane
Tarp Didžiojo ir Mažojo Kaukazo kalnų yra Kuros–Arakso žemuma, žemėjanti Kaspijos jūros link; jos didžioji dalis, kaip ir Kaspijos jūros paviršius, yra žemiau Pasaulinio vandenyno lygio. Kuros–Arakso žemuma skirstoma į kelias dalis. Tarp Kuros ir Arakso yra Milio lyguma, Kuros kairiajame krante – Şirvano lyguma, Kuros ir Arakso dešiniajame krante – Muǧano lyguma.
Kaspijos jūros pakrantėje, Azerbaidžano pietinėje dalyje, yra Lenkoranės žemuma, šiauriau – Pietryčių Şirvano ir Salyano lygumos, Apšerono pusiasalyje – Apšerono lyguma, į šiaurės vakarus nuo pusiasalio – Samuro–Dəvəçi žemuma. Tarp Samuro–Dəvəçi žemumos ir Didžiojo Kaukazo – Qusaro lyguma. Nachičevanės Autonominės Respublikos pietvakariuose yra Paaraksės lyguma.
purvo vulkanas Gobustano teritorijoje
Klimatas
Klimatas Kuros–Arakso žemumoje ir Paaraksės lygumoje – subtropinis žemyninis, Lenkoranės žemumoje bei Alazani ir Əyriçay slėnyje – drėgnas subtropinis (mediteraninis), kalnuose – subnivalinis. Lygumose karšta ir sausa vasara, vėsi ir drėgna žiema.
Sausio vidutinė temperatūra lygumose apie 0 °C, kalnuose 2000 m aukštyje –5 °C, aukštikalnėse (virš 3000 m) nesiekia –10 °C, liepos vidutinė temperatūra atitinkamai 24, 15, 3–9 °C.
Apšerono pusiasalyje per metus iškrinta iki 200 mm kritulių, Kuros–Arakso žemumoje ir Paaraksės lygumoje 200–400 mm, priekalniuose 400–600 mm, Mažajame Kaukaze 600–900 mm, Didžiajame Kaukaze 600–1200 mm, Lenkoranės žemumoje 1200–1700 milimetrų.
Vidaus vandenys
kalnų upės slėnis
Upių tinklas tankiausias kalnuose, 1000–2500 m aukštyje, rečiausias sausose lygumose. Iš daugiau kaip 8000 upių tik 24 ilgesnės nei 100 kilometrų. Didžiausia upė – Kura (Azerbaidžane apie 900 km) įteka į Kaspijos jūrą. Kura (prie Mingəçeviro ir Şəmkiro) užtvenkta (Mingəçeviro ir Şəmkiro tvenkiniai). Kuros didžiausi intakai: Araksas (juo eina Azerbaidžano ir Irano valstybinė siena), Tərtəras, Kürəkçay (dešinieji), Qanıxas (Alazani), Qabırrı (Iori), Türyançay (kairieji). Daugumos upių vanduo naudojamas laukams drėkinti (kanalų sistema). Laivuojama tik Kura nuo Yevlaxo iki žiočių. Ežerų apie 250, daugiausia kalnuose; didžiausi: Sarısu, Aǧgölio.
Dirvožemiai
Kuros–Arakso žemumoje ir Paaraksės lygumoje vyrauja pilkžemiai, vietomis uždruskėję, priekalniuose – kaštonžemiai ir rudžemiai, kalnų šlaituose – kalnų pievų, kalnų stepių ir kalnų miškų rusvažemiai, šiaurinių upių slėniuose – salpžemiai, Lenkoranės žemumoje – geltonžemiai.
Augalija
Kuros–Arakso žemumoje, Paaraksės lygumoje bei Apšerono pusiasalyje vyrauja pusdykumių ir dykumų kraštovaizdžiai (auga kiečiai, druskės, puskrūmiai). Priekalniuose – stepės ir sausamėgiai retmiškiai. Kalnų šlaitai apaugę miškais ir retmiškiais; aukščiau yra subalpinės ir alpinės pievos. Miškingumas 11,5 %. Miškuose auga ąžuolai, skroblai, bukai, klevai, alksniai.
Gyvūnija
Pusdykumėse ir sausosiose stepėse veisiasi graužikai, nuodingosios gyvatės, vėžliai, kaukazinės agamos, gazelės, ilgaausiai ežiai, lapės, šakalai, fazanai, lingės. Miškuose veisiasi lokiai, lūšys, vilkai, vilpišiai, miškinės ir akmeninės kiaunės, šernai, Kaukazo elniai, džeiranai, stirnos, kalnuose – gemzės, bezoariniai ožiai, Kubanės ožiai; Talıṣo miškuose pasitaiko leopardų ir tigrų, yra baltauodegių dygliatriušių, barsukų, chauzų.
Kaspijos jūroje gausu vertingų žuvų – rusiškųjų eršketų, žvaigždėtųjų eršketų, didžiųjų eršketų, Kaspijos lašišų, silkių, Kaspijos kuojų. Daug žuvų veisiasi Kuroje, iš jų apie 20 rūšių turi pramoninę reikšmę. Kaspijos jūroje gyvena ruoniai.
Aplinkos apsauga
Gobustano valstybinis istorinis-meninis rezervatas
Saugoma 8,798 km2 (10,16 %) Azerbaidžano teritorijos. 8 nacionaliniai parkai. Zaqatalos draustinyje saugoma miškų augalija ir gyvūnija, Türyano – aridiniai kadagių ir pistacijų retmiškiai, Hirkano – reliktiniai Talışo miškai, Eldaro – reliktinė Eldaro pušis. Qızılaǧaço draustinyje (Kaspijos jūros įlanka) žiemoja daug vandens paukščių. Gobustano valstybinio istorinio-meninio rezervato dalis įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą (2007). 2 Ramsaro konvencijos (Azerbaidžane įsigaliojo 2001) saugomos vietovės (plotas 995,60 km2).
Gobustano petroglifai
Azerbaidžano konstitucinė santvarka
Azerbaidžano partijos ir profsąjungos
Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos