Azerbaidžãno knas. 20 a. pradžioje pradėtos kurti kino kronikos. 1916 įsteigta kino bendrovė Film, kurioje sukurti pirmieji vaidybiniai filmai (Naftos ir milijonų karalystėje 1916, rusų režisierius B. Svetlovas). 1920 bendrovė nacionalizuota. 1921 pradėti kurti dokumentiniai filmai. 1923 Baku įsteigta kino studija Azgozkino (nuo 1960 Azərbaycanfilm); 1924 sukurtas vaidybinis filmas Legenda apie Mergelės bokštą (rusų režisierius V. Balliuzekas, 1881–1957). Šioje kino studijoje mokėsi pirmieji Azerbaidžano kino kūrėjai (scenaristas C. Cabbarlı, 1899–1934; aktorius ir režisierius A. Quliyevas, 1898–1976). Filmavosi daugiausia teatro aktoriai: M. A. Əliyevas (1883–1954), H. Ərəblinski (1881–1919) ir kiti. 3 dešimtmetyje sukurta vaidybinių filmų pilietinio karo, moterų emancipacijos temomis (Dievo vardu 1925, Hacı Qara 1929, abiejų režisierius A. Şərifzadə; 1893–1938), dokumentinių filmų, kino kronikų. 1936 sukurtas pirmasis garsinis filmas Almas (režisieriai A. Quliyevas, G. Braginskis). 4 dešimtmetyje vyravo istoriniai ir socializmo kūrimą vaizduojantys filmai. 1944–55 kurtos kino kronikos, dokumentiniai filmai; ekranizuota Ü. Hacibəyovo muzikinė komedija Arşin mal alan (1945, režisierius R. Təhmasibas, 1894–1980). 6 dešimtmečio viduryje pradėjo dirbti nauja, studijas Kinematografijos institute Maskvoje baigusi kinematografininkų karta. Jų kūryba lėmė tematikos įvairėjimą, dėmesį to meto problemoms, nacionaliniam savitumui (Mėgstamiausia daina 1956, režisierius L. Səfərovas, 1920–63; Ne ta, tai šita 1956, režisierius H. Seyidzadə, 1910–79; Du iš vieno kvartalo 1957, režisieriai I. Gurinas, A. Ibrahimovas, 1919–93; Telefonistė 1962, režisierius H. Seyidbəyli, 1920–80; Paskutinė vaikystės naktis 1969, režisierius A. Babajevas, 1928–83; Žvaigždės negęsta 1971, režisierius A. Ibrahimovas). 1965 įsteigta Azerbaidžano kinematografininkų sąjunga. Nuo 1969 kuriami animaciniai filmai (režisieriai: A. Axundovas, N. Məmmədovas, M. Pənahi). 8–9 dešimtmetyje sukurta buitinės tematikos (Šiame pietų mieste 1970, režisierius E. Quliyevas, g. 1941; Gyvenimas mus išbando 1971, režisierius Ş. Mahmudbəyovas, g. 1924; Tavo pirmoji valanda 1974, režisierius A. Babajevas; Pasakyk, kad mane myli 1978, režisierius M. Ibrahimbəyovas, g. 1935), istorinių (Septyni mano sūnūs 1970, režisierius T. Taǧızadə, 1919–98; Paskutinė perėja 1972, režisierius K. Rüstəmbəyovas; Nəsimi 1974, režisierius H. Seyidbəyli; Babekas 1980, Nizami 1983, abiejų režisierius E. Quliyevas), socialinės problematikos vaidybinių filmų (Tardymas 1979, Priešais uždarytas duris 1981, Parkas 1984, visų režisierius R. Ocaqovas, 1933–2006), televizijos filmų (Gimimo diena 1977, režisierius R. Ocaqovas; Tik salos nepasiimsi su savimi 1980, režisierius Ə. Əzimzadə). 10 dešimtmetyje filmų gamyba sumenko. Sukurta vaidybinių filmų apie karą Kalnų Karabache (Sari gəlin 1998, režisierius Y. Rzayevas), nūdienės tematikos vaidybinių (Yarasa 1995, režisierius A. Salajevas; Svetimas laikas 1996, režisierius H. Mehdiyevas; Viskas į gera 1997, režisierius V. Mustafajevas; Šeima 1998, režisierius R. Ibrahimbəyovas, 1939–2022) ir dokumentinių filmų. Žymesni aktoriai: Ş. Ələkbərovas (g. 1943), R. Balajevas (g. 1948), M. Dadaşovas (g. 1924), H. Məmmədovas (g. 1938), Ş. Məmmədova (g. 1945), H. Turabovas (g. 1938); scenaristai: I. Qasımovas (1918–81), R. Ibrahimbəyovas.
128
Azerbaidžano kultūra
Azerbaidžano konstitucinė santvarka
Azerbaidžano partijos ir profsąjungos
Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos