Azerbaidžãno lietùviai
Lietuvių Azerbaidžane atsirado, kai po 1828 pasirašytos Rusijos ir Irano sutarties šiaurės Azerbaidžano teritorija buvo prijungta prie Rusijos imperijos. 19 a. pirmoje pusėje išeiviai iš Lietuvos (I. Petraševskis) ir kai kurie Vilniaus universiteto auklėtiniai – J. Senkovskis, A. Chodzka Boreika ir kiti žinomi orientalistai tiurkologai – aplankė Azerbaidžaną, tyrinėjo šio krašto istoriją, literatūrą ir kultūrą. Be to, 19 a. lietuvių tarnavo Azerbaidžane dislokuotuose Rusijos kariniuose daliniuose. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje apsigyveno ir civilių. Jie dirbo naftos verslovėse, pašto, švietimo, medicinos įstaigose ir kitur. 1909–20 Baku gyveno ir dirbo V. Krėvė. Daug lietuvių Azerbaidžane atsidūrė per I pasaulinį karą. 1917–20 čia veikė Lietuvių tautos organizacijų taryba. 1920 Azerbaidžaną užėmusios Raudonosio armijos 11 armijos vienas aukštųjų vadų buvo J. Uborevičius. 1921 Baku Darbininkų ir kareivių tarybos pirmininko pavaduotoju ir Baku komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto biuro nariu buvo paskirtas J. Vareikis. Azerbaidžano pietuose ir šiaurėje lankėsi J. Pranaitytė, M. Šalčius (įspūdžius aprašė knygoje Svečiuose pas 40 tautų), kiti keliautojai ir spaudos darbuotojai. 1946 Azerbaidžane lankėsi lietuvių rašytojų delegacija: P. Cvirka, J. Paukštelis, A. Vienuolis-Žukauskas, A. Žukauskas.
20 a. 8–9 dešimtmetyje lietuvių studijavo M. Azizbekovo naftos ir chemijos institute (grįžę į Lietuvą jie dirbo Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje). 1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę daug Azerbaidžano lietuvių grįžo į Lietuvą.
1970 Azerbaidžane gyveno 1350, 1979 – 678, 1989 – 534, 2009 – 65 lietuviai.
128
Azerbaidžano konstitucinė santvarka
Azerbaidžano partijos ir profesinės sąjungos
Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos