Azerbaidžano nacionalinė biblioteka

Azerbaidžãno nacionãlinė bibliotekà (azerbaidžaniečių k. Azərbaycan Milli Kitabxanası), Azerbaidžano nacionalinė Mirzə Fətəli Axundovo biblioteka (azerbaidžaniečių k. Mirzə Fətəli Axundov adına Azərbaycan Milli Kitabxanası, Azerbaidžãno nacionãlinė Mrzos Fatãlio Achùndovo bibliotekà), didžiausia ir svarbiausia šalies biblioteka; nacionalinis bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros mokslinis metodinis centras. Yra Baku.

Veikla ir fondai

Biblioteka kaupia ir saugo šalyje išleidžiamus spaudinius, užsienyje išleistą literatūrą apie Azerbaidžaną, gauna visų šalyje išleidžiamų leidinių privalomuosius egzempliorius (po 4 knygos ir po 2 laikraščio ar žurnalo). Bibliotekos fonduose saugoma daugiau kaip 4,6 mln. dokumentų (knygų, žurnalų, laikraščių, žemėlapių, rankraščių, elektroninių išteklių, patentų, garso įrašų ir kitų), tarp jų – iki 1920 įvairiomis kalbomis išleistų retų knygų apie Azerbaidžaną kolekcija (eksponuojama bibliotekos muziejuje), šalies prezidento H. Alijevo padovanotos asmeninės kolekcijos knygos (apie 300). Biblioteka leidžia leidinius, bibliografines rodykles, rengia knygų pristatymus, parodas ir kitus renginius. Bendradarbiauja su daugiau kaip 60 šalių nacionalinėmis ir universitetų bibliotekomis (2023 09 pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka). Priklauso Europos nacionalinių bibliotekų konferencijai (nuo 2005).

Azerbaidžano nacionalinė biblioteka Baku

Bibliotekoje veikia 24 skyriai. Apie 340 darbuotojų (2023).

Istorija

1922 iš Imperatoriškosios technikos draugijos Baku filialo ir Baku miesto tarybos bibliotekų įkurta Bendroji biblioteka ir valstybinė knygų saugykla, oficialiai atidaryta 1923 05 23. Buvo įsikūrusi keliuose Azerbaidžano mokslų akademijos kabinetuose. Pradinį fondą sudarė apie 5000 knygų, dirbo 13 darbuotojų. 1925 fonduose buvo apie 51 000 spaudinių. 1927 atidaryta skaitykla, pradėtos sudarinėti bibliografinės rodyklės. 1928 veikė 5 skyriai (Rytų, Rusų, Europos, Ypatingasis bei Aptarnavimo ir bibliografijos), dirbo 29 darbuotojai, biblioteka turėjo 3183 registruotus skaitytojus, per metus išdavė 2576 spaudinius. 1939 biblioteka pavadinta M. F. Axundovo vardu. 1960 persikėlė į naują pastatą (architektas Mikayılas Useynovas). 1962 gavo SSRS valdžios leidimą užmegzti ryšius su Prancūzijos nacionaline biblioteka.

2004 bibliotekai suteiktas nacionalinės bibliotekos statusas. 2004 biblioteka turėjo 152 069 skaitytojus, per metus bibliotekoje apsilankė 191 183 lankytojai. 2005 įsteigtas Užsienio literatūros skyrius tarptautiniams knygų mainams su kitų šalių bibliotekomis organizuoti. 2020 bibliotekoje atidaryta H. Alijevui skirta erdvė. 2021 fondai papildyti 20 206 leidiniais (iš jų – 10 819 azerbaidžaniečių kalba, 9387 kitomis kalbomis), biblioteka iš užsienio bibliotekų gavo 995 leidinius, užsienio bibliotekoms išsiuntė 1787 leidinius apie Azerbaidžano istoriją, kultūrą, ekonomiką, vidaus ir užsienio politiką, Kalnų Karabachą.

Azerbaidžano nacionalinė biblioteka Baku