Azerbaidžãno sántykiai su Letuva.
Azerbaidžano ir Lietuvos santykiai po I pasaulinio karo
Lietuva ir Azerbaidžanas tarpvalstybinius ryšius užmezgė 1918 07 23, kai Lietuvos Taryba atstovu Kaukazo valstybėse paskyrė P. Dailidę (rezidavo Tbilisyje). 1919 02–1921 10 jis ėjo Lietuvos Respublikos atstovo Užkaukazės respublikose pareigas. 1919–20 Baku veikė Lietuvos konsulatas (konsulas V. Krėvė). 1920 09 buvo pasirašyta Lietuvos ir Azerbaidžano sutartis dėl teisinių garantijų susitariančiųjų šalių piliečiams.
Šalių santykiai ir diplomatinis atstovavimas Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)
1991 09 10 Azerbaidžanas pripažino Lietuvos, 1991 12 20 Lietuva – Azerbaidžano nepriklausomybę. 1992 10–1995 11 Vilniuje veikė Azerbaidžano atstovybė (įgaliotasis atstovas M. Gamzajevas). 1995 11 20 užmegzti šalių diplomatiniai santykiai. 2001–06 pirmoji Lietuvai Azerbaidžane atstovavo H. Kobeckaitė (rezidavo Turkijoje). 2007–11 pirmoji Azerbaidžano ambasadorė Lietuvoje buvo Naira Šachtachtinskaja.
2024 Lietuvai Azerbaidžane atstovavo laikinasis reikalų patikėtinis, reziduojantis Baku (ambasada nuo 2009), Azerbaidžanui Lietuvoje – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vilniuje. Lietuva aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos Rytų partnerystės programoje (pradėta 2009), kuria siekiama stiprinti politinę asociaciją ir ekonominę integraciją su Azerbaidžanu ir kitomis penkiomis Rytų Europos ir Pietų Kaukazo valstybėmis. 2005–08 Azerbaidžane kasmet lankėsi Lietuvos prezidentas V. Adamkus, 2007 ir 2013 Lietuvoje – Azerbaidžano prezidentas I. Əliyevas, 2011 Azerbaidžane – Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė, 2022 05 – prezidentas G. Nausėda.
Lietuvos prezidento G. Nausėdos (kairėje) ir Azerbaidžano prezidento I. Əliyevo susitikimas Baku (2022 05 18)
Dvišalės sutartys ir susitarimai
Lietuvos ir Azerbaidžano vyriausybės pasirašė: Teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, Asmenų, nuteistų laisvės atėmimu, perdavimo likusiai bausmei atlikti (abi 2001), Pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2004) sutartis, Tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje (2004), Investicijų skatinimo ir apsaugos (2006), Bendradarbiavimo informacinių ir ryšių technologijų srityse, Bendradarbiavimo kultūros srityje (abu 2007), Bendradarbiavimo geležinkelių transporto srityje, Tarptautinio kombinuoto vežimo, Bendradarbiavimo ekonomikos, pramonės ir energetikos srityse (visi 2008), Bendradarbiavimo turizmo srityje (2010), Vizų režimo panaikinimo diplomatinių pasų turėtojams (2011), Bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremalių situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje (2012), Vizų režimo panaikinimo tarnybinių pasų turėtojams (2017) susitarimus.
Ekonominiai ryšiai
2022 prekybos apyvarta tarp Azerbaidžano ir Lietuvos sudarė 60,7 mln. eurų (64 vieta Lietuvos užsienio prekyboje). Lietuva į Azerbaidžaną eksportavo prekių už 52 mln. eurų (59 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Azerbaidžano už 8,8 mln. eurų (62 vieta pagal importą). Azerbaidžanas iš Lietuvos daugiausia importavo antžeminio transporto priemones, jų dalis (21 %), reaktorius, katilus, mašinas ir mechaninius įrenginius, jų dalis (14 %), Lietuva iš Azerbaidžano – plastikus ir jų dirbinius (56,3 %), organinius chemijos produktus (36,7 %). Azerbaidžano tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2022 sudarė 1,82 mln. eurų, Lietuvos į Azerbaidžano ūkį – 1,2 mln. eurų.
Azerbaidžano konstitucinė santvarka
Azerbaidžano partijos ir profsąjungos