Azerbaidžãno kis
Bendroji ūkio apžvalga
Azerbaidžano ūkis plėtojamas netolygiai.
2001 BVP sudarė 5,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių, jo dalis vienam gyventojui – 646 JAV doleriai. Užsienio skola 1,2 mlrd. JAV dolerių (2000).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Azerbaidžano BVP sudarė 54,622 mlrd, JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 160,729 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 5384 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 15 843 JAV doleriai). Infliacija 11,7 % (2023 08).
https://s.vle.lt/diagramos/194.html
Pramonė
Naftingųjų Akmenų estakada
Svarbiausios apdirbamosios pramonės šakos yra naftos ir gamtinių dujų perdirbimas, tekstilės, chemijos ir maisto pramonė. 1997 naftos ištekliai sudarė 1,3–1,5 mlrd. tonų, gamtinių dujų – 1500 mlrd. kubinių metrų; daugiausia jų Baku naftingajame rajone (Kaspijos jūros dugne ir Apšerono pusiasalyje). 1999 gauta 13,8 mln. tonų naftos, 5,9 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Nafta ir dujos perdirbamos Baku ir Siyəzəne. Kasama geležies, cinko, kobalto, vario rūdos. Bendra elektrinių galia 4,7 gigavato (1999). 85 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės, 15 % – hidroelektrinės. 1999 pagaminta 16,4 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, sunaudota 15,4 mlrd. kilovatvalandžių. Daugiau kaip 70 % pramonės produkcijos gaminama Apšerono pusiasalyje – Baku, Sumqayıte ir jų priemiesčiuose. Baku gaminama kuras, naftos pramonės įranga ir mašinos, padangos, cementas, stiklas, baldai.
Sumqayıte liejama plienas, aliuminis, gaminama sintetinis kaučiukas ir plastikai, Baku, Gəncə, Mingəçevire, Nachičevanėje – elektrotechnikos gaminiai. Tekstilės ir trikotažo didžiausios įmonės yra Baku, Gəncə, Şəki, Mingəçevire, Xankəndi, Yevlaxe, kilimų – Gəncə, Quboje, Aǧdame, avalynės – Baku.
Maisto pramonės svarbiausios šakos: žuvų (didžiausi kombinatai yra prie Kuros žiočių, Baku apylinkėse ir Lenkoranėje), daržovių ir vaisių konservų (Xaçmaze, Quboje, Zaqataloje, Lenkoranėje), vyno (Gəncə, Şəmkire, Aǧdame), tabako, mėsos. Azerbaidžano pramonės produkcijos rodikliai – 1 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 4,7 mln. hektarų (21 a. pradžioje), iš jų 2,6 mln. hektarų – pievos ir ganyklos, 1,8 mln. hektarų – dirbamoji žemė (apie 70 % drėkinama). Privatūs ūkiai užaugino 80 % daržovių, vaisių bei gyvulininkystės produkcijos. Kviečiai ir miežiai auginama Kuros–Arakso žemumoje bei Didžiojo ir Mažojo Kaukazo priekalniuose. Kviečių vidutinis derlingumas 16 centnerių iš hektaro. Kuros–Arakso žemumoje auginama vilnamedžiai, Lenkoranės žemumoje – arbatmedžiai, citrusiniai augalai, Didžiojo Kaukazo priekalniuose ir Nachičevanėje – tabakas, Kalnų Karabache ir Kalnų Şirvane – vynmedžiai. Apie 70 % vaisių išauginama Samuro–Dəvəçi žemumos bei Didžiojo Kaukazo priekalnių soduose.
vynmedžių plantacija
avių ganyklos
Azerbaidžano augalininkystės produkcija parodyta 2 lentelėje. Plėtojama avininkystė; daugiausia veisiama plonavilniai merinosai ir šiurkščiavilnės balbaso avys. Mėsinė ir pieninė galvijininkystė. Pienui veisiama karvės, naminės buivolės, zebu. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje. Šilkininkystė. Bitininkystė. Žvejyba (4889 tonos, 1998). Daugiausia sugaunama kilkių ir karpių. Kaspijos jūroje žvejojamos eršketinės žuvys.
3
4
5
Turizmas
Baku
21 a. pradžioje Azerbaidžaną kasmet aplankė apie 602 000 užsienio turistų.
Transportas ir ryšiai
21 a. pradžioje buvo 24 981 km automobilių kelių, 2123 km geležinkelių (1277 km elektrifikuota). Svarbiausi geležinkeliai: Baku–Machačkala (Dagestanas, Rusija), Baku–Tbilisis (Sakartvelas), Nachičevanė–Tebrizas (Iranas). Baku yra tarptautinis oro uostas. Oro transporto bendrovės Azerbaijan Airlines lėktuvai skraidina keleivius į Vidurinius Rytus, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybes, Europą. Kaspijos jūros uostas Baku; jūrų linijos į Astrachanę (Rusija), Türkmenbaşy (Turkmėnija), Bandari Anzali ir Bandari Novšaros (Iranas), keltų linijos į Aktau (Kazachija), Bekdašą, Türkmenbaşy (Turkmėnija). 21 a. pradžioje buvo įregistruoti 287 jūrų laivai (iš jų 39 naftos tanklaiviai, tonažas 176 101 bruto tona); viso prekybinio laivyno tonažas 650 933 bruto tonos. Naftotiekių apie 2000 kilometrų. Dujotiekių 1250 kilometrų. Bendras ryšių paslaugas teikia bendrovė Aztelecom, mobiliojo ryšio – Azercell, Bakcell.
Baku tarptautinis oro uostas
Bankai
21 a. pradžioje Azerbaidžano bankų sistemą sudarė centrinis bankas – Azerbaidžano nacionalinis bankas (įkurtas 1992, būstinė Baku), 3 valstybiniai komerciniai (Amanatbank, United Joint Stock Bank, International Bank of Azerbaijan, visi Baku), 70 privačių komercinių bankų (daugiausia maži). Azerbaidžano piniginis vienetas manatas įvestas 1992 08.
Užsienio prekyba
Azerbaidžano užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 1998)
Nuo 1994 Azerbaidžano užsienio prekybos balansas neigiamas. 1999 eksportuota prekių už 929 mln. JAV dolerių, importuota už 1,04 mlrd. JAV dolerių; daugiausia buvo eksportuojama nafta ir naftos produktai (78,7 % viso Azerbaidžano eksporto), maisto produktai ir gėrimai (6,5 %); daugiausia buvo importuojama mašinos ir įranga (45,4 %), maisto produktai (17,9 %), metalai (10,8 %; geležis, plienas).
2022 daugiausia eksportuota į Italiją, Turkiją, Izraelį, Vokietiją, Indiją (daugiausia žalia nafta, gamtinės dujos, rafinuota nafta, pomidorai, auksas), daugiausia importuota iš Jungtinės Karalystės, Rusijos, Turkijos, Kinijos (daugiausia auksas, automobiliai, rafinuota nafta, kviečiai, medicinos prekės).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2000 į Azerbaidžaną eksportavo prekių už 5,6 mln. litų, importavo iš Azerbaidžano už 6,2 mln. litų.
2020 prekybos apyvarta tarp Azerbaidžano ir Lietuvos sudarė 38,9 mln. eurų. Lietuva į Azerbaidžaną eksportavo prekių už 36,3 mln. eurų (daugiausia katilus, boilerius, jų dalis, pieną, kiaušinius, medų, antžeminio transporto priemones), importavo iš Azerbaidžano už 2,6 mln. eurų (vaisius, riešutus, citrusų ar melionų žieveles, katilus (boilerius), mašinas, mechaninius įrenginius, jų dalis). Azerbaidžano tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2020 sudarė 1,88 mln. eurų, Lietuvos į Azerbaidžano ūkį – 0,4 mln. eurų.
2022 Azerbaidžano ir Lietuvos prekybos apyvarta sudarė 60,7 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Azerbaidžaną prekių už 51,9 mln. eurų (daugiausia antžeminio transporto priemones ir jų dalis, mašinas ir mechaninius įrenginius), importavo iš Azerbaidžano prekių už 8,8 mln. eurų (daugiausia plastikus ir jų dirbinius, organinės chemijos produktus). Azerbaidžano tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį sudarė 1,82 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos į Azerbaidžano ūkį – 1,2 mln. eurų.
Azerbaidžano BVP struktūra (1999)
2097
2271
-Azerbaidžano pramonė; -Azerbaidžano žemės ūkis; -turizmas Azerbaidžane; -Azerbaidžano transportas; -Azerbaidžano bankai; -Azerbaidžano užsienio prekyba; -Azerbaidžano ekonominiai ryšiai su Lietuva
Azerbaidžano konstitucinė santvarka
Azerbaidžano partijos ir profesinės sąjungos
Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos