Azerbaidžãno žiniãsklaida. Išlikę 17 000 tomų 12–16 a. rankraštinių knygų. 1825 Tebrize arabų raštu pradėtos litografuoti pirmosios knygos (Füzuli, Nəbati ir kitų poetų). 19 a. pabaigoje Baku veikė 5, 1908 – daugiau kaip 30 spaustuvių. Svarbesni leidybos centrai buvo Baku, Şuşa, Şamaxı, Tebrizas ir kiti. 1918–20 buvo įkurtos pirmosios valstybinės leidyklos. 2001 veikė apie 10 valstybinių (Azərnəşr, nuo 1924, Elm, nuo 1939, Azerbaidžano mokslų akademijos, Gənclik, nuo 1967, jaunimo) ir nemaža privačių leidyklų. Per metus išleidžiama apie 500 pavadinimų knygų.
Periodinė spauda
1832 Tbilisyje pradėtas leisti oficialus laikraštis azerbaidžaniečių kalba Tiflis əxbarı, 1841 – Qafqazın bu tərəfinin xəbərləri. Dabartinėje Azerbaidžano teritorijoje pirmasis nacionalinis periodinis leidinys – valstiečių laikraštis Əkinçi (1875–77). 19 a. pabaigoje ėjo periodiniai leidiniai Ziya, Ziyayi Qafqaziyyə (1879–84), Kəşkül (1883–91), Şərqi-Rus (1903–05). 20 a. pradžioje Baku legaliai buvo leidžiama komunistinė spauda azerbaidžaniečių, gruzinų, armėnų, rusų kalbomis, tautinio atgimimo laikraščiai (Həyat, 1905–06, Irşad, 1905–08, Yeni füyuzat, 1910–11, Dirilik, 1914–16) ir žurnalai (Molla Nəsrəddin, 1906–31, Füyuzat, 1906–07, Məktəb, 1911–20). 1918–20 ėjo apie 200 periodinių leidinių. Sovietiniu laikotarpiu spaudą kontroliavo Azerbaidžano komunistų partija. 1992 buvo įvesta žiniasklaidos karinė cenzūra, 1993 – valstybinė kontrolė leidinių platinimui. 1998 apribojimai panaikinti. 2001 ėjo apie 370 periodinių leidinių, daugiausia leidžiamų Baku.
Svarbiausi laikraščiai
Eina laikraščiai azerbaidžaniečių kalba Azərbaycan (1918–20, leidimas atnaujintas 1989, nuo 1992 valstybinis dienraštis, 7000 egzempliorių), Xalg qəzeti (nuo 1919, iki 1992 Kommunist, dienraštis), Azərbaycan gəncləri (nuo 1919, jaunimo, 3 kartus per savaitę), Azərbaycan müəllimi (nuo 1934, mokytojų), Ədəbiyyat və incəsənət (nuo 1934, literatūros ir meno), Iki sahil (nuo 1965, savaitraštis išeivijai, apie 3000 egzempliorių), Azadlig (nuo 1989, Liaudies fronto savaitraštis azerbaidžaniečių ir rusų kalbomis, apie 9000 egzempliorių), Respublika (nuo 1990, dienraštis, 5000 egzempliorių), Vətən səsi (nuo 1990, savaitraštis pabėgėliams), Yeni Müsavat (nuo 1990, Yeni Müsavat partijos), Istiqlal (nuo 1990, Socialdemokratų partijos) ir kiti.
Svarbiausi žurnalai
Eina žurnalai Azərbaycan (nuo 1923, rašytojų sąjungos), Azərbaycan qadını (nuo 1923, moterų), Göyərçin (nuo 1958, vaikų), Ulduz (nuo 1967).
Periodiniai leidiniai rusų kalba
Eina Bakinskij rabočij (nuo 1906, valstybinis dienraštis, apie 5000 egzempliorių), Vyška (nuo 1928, savaitraštis), Literaturnyj Azerbaidžan (nuo 1931, rašytojų sąjungos žurnalas).
Yra nepriklausomų leidinių: Cümhuriyyət, Müstəgil, 525‑ci qəzet (ir televizija), 7 gün ir kiti.
Radijas ir televizija
Radijas veikia nuo 1926, televizija – nuo 1956 metų. Valstybinė radijo bendrovė transliuoja 4 radijo programas (nacionalines Azərbaycan Radiosu (nuo 1926), İctimai Radio (nuo 2006), vieną regioninę ir vieną užsieniui azerbaidžaniečių, arabų, anglų, turkų, prancūzų, vokiečių, persų, rusų ir kitomis kalbomis). Veikia privačios radijo stotys: 100,5 FM (nuo 1997), 106,0 FM (nuo 1998), Space Radio (nuo 2001), Xezer FM (nuo 2007) ir kitos. Laidas transliuoja keturi valstybiniai televizijos kanalai Azərbaycan Televiziyası (AzTV, nuo 1956), İTV (nuo 2005), İdman Azərbaycan (nuo 2009), Mədəniyyət TV (nuo 2011). Veikia privatūs televizijos kanalai Space TV (nuo 1997), ATV (nuo 2000), Khazar TV (nuo 2007) ir kiti.
Naujienų agentūros
Nuo 1919 Baku veikia valstybinė naujienų agentūra AzərTAC (iki 1936 priklausė Užkaukazės telegramų agentūrų federacijai), nuo 1990 – nepriklausoma naujienų agentūra Turan İnformasiya Agentliyi.
Azerbaidžano kultūra
128
Azerbaidžano konstitucinė santvarka
Azerbaidžano partijos ir profsąjungos
Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos