Azijos gamtinis žemėlapis
Ãzija, didžiausia pasaulio dalis. Paviršiaus plotas 44,4 mln. km2 (33 % Žemės sausumos paviršiaus, be Antarktidos). 3,6 mlrd. gyventojų. Su Europa sudaro Eurazijos žemyną; Azija užima 4/5 jo ploto. Beveik visa Azija yra Šiaurės pusrutulyje (išskyrus Malajų salyno dalį).
Šiaurėje Azijos krantus skalauja Arkties vandenynas, rytuose – Ramusis vandenynas, pietuose – Indijos vandenynas, pietvakariuose – Atlanto vandenyno jūros: Viduržemio jūra, Egėjo jūra, Marmuro jūra, Juodoji jūra. Aziją nuo Šiaurės Amerikos skiria Beringo sąsiauris, nuo Afrikos – Sueco kanalas, Raudonoji jūra ir Adeno įlanka, nuo Europos – Bosforo ir Dardanelų sąsiauriai.
Sutartinė riba tarp Azijos ir Europos (ilgis apie 3000 km) eina Uralo ir Kaukazo kalnų vandenskyromis, tarp jų – Uralo upe ir Kaspijos jūros viduriu; kai kuriose šalyse šia riba laikoma Uralo kalnų rytinė papėdė, Embos upė, Kaspijos jūros šiaurinis krantas, Kumos–Manyčiaus įduba (Kaukazas priskiriamas Azijai). Sutartinė riba tarp Azijos ir Australijos bei Okeanijos eina per Timoro jūrą ir Arafuros jūrą bei Dampiero sąsiaurį, tarp Malajų salyno ir Naujosios Gvinėjos. Tolimiausi Azijos žemyninės dalies kyšuliai: šiaurėje – Čeliuskino kyšulys (77° 43′ šiaurės platumos), pietuose – Piai (1° 16′ šiaurės platumos), vakaruose – Babos kyšulys (26° 10′ rytų ilgumos), rytuose – Dežniovo kyšulys (169° 40′ vakarų ilgumos). Didžiausias plotis pagal dienovidinius 8400 km, pagal lygiagretes – 8590 kilometrų.
Tian Šanis
Kranto linijos ilgis 62 000 kilometrų. Prie Azijos šiaurinių krantų yra Karos jūra, Laptevų jūra, Rytų Sibiro jūra ir Čiukčių jūros (Arkties vandenyno dalys), prie rytinių – Beringo jūra, Ochotsko jūra, Japonijos jūra, Geltonoji jūra, Rytų Kinijos jūra, Pietų Kinijos jūra (Ramiojo vandenyno); pietryčiuose tarp Malajų salyno ir Filipinų salų – Sulu jūra, Sulawesi jūra, Molukų jūra, Seramo jūra, Bandos jūra, Floreso jūra ir Javos jūra. Prie Azijos pietinių krantų yra Andamanų jūra, Bengalijos įlanka, Arabijos jūra.
Pusiasaliai sudaro 19 % Azijos paviršiaus; didžiausi: Jamalo pusiasalis, Gydano pusiasalis, Taimyro pusiasalis, Čiukčių pusiasalis, Kamčiatkos, Korėjos pusiasalis, Indokinijos pusiasalis, Indostano pusiasalis, Arabijos pusiasalis, Mažosios Azijos pusiasalis.
Saloms tenka apie 7 % Azijos ploto; didžiausi salynai: Šiaurės Žemės, Naujojo Sibiro salos, Kurilų salos, Japonijos salos, Filipinų, Malajų salynas (Kalimantanas, Sulawesi, Java, Sumatra), Riukiu salos; pavienės didžiausios salos: Sachalinas, Taivanas, Hainanas, Ceilonas, Kipras. Didžiausias atstumas nuo jūros 2500 kilometrų.