azijanitų kalbos

azijantų kabos, Vidurinėje Azijoje ir Pietų Europoje ketvirtame–pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų vartotos elamitų, etruskų, hatų, huritų, šumerų, urartų, iberų ir kitos kalbos. Pagal Biblijos personažo Jafeto vardą dar vadinamos jafetitų kalbomis. Dauguma jų mirusios. Azijanitų kalbos nėra pakankamai ištirtos, nenustatyta, kurioms kalbų šeimoms jos priklauso. Turi tam tikrų tipologijos bendrumų, tačiau jų tarpusavio santykiai nėra aiškūs, išskyrus huritų ir urartų kalbas. Gretimuose plotuose paplitusioms afrazijiečių, indoeuropiečių ir tiurkų kalboms azijanitų kalbos negiminiškos. Tarp Tigro ir Eufrato (maždaug iki dabartinio Bagdado) vartotos šumerų kalbõs (kai kurie mokslininkai neskiria prie azijanitų kalbų) išliko seniausi (ketvirtas tūkstantmetis prieš Kristų) dantiraštiniai rašto paminklai. Mirusi elamitų kalba (kai kas mėgina sieti su dravidų kalbomis) buvo vartojama Elamo valstybėje (dabar Irano Chuzistano ir Luristano sritys).

Seniausi tekstai (trečias tūkstantmetis prieš Kristų) parašyti elamitų hieroglifais, vėlesni (23–4 a. pr. Kr.) – dantiraščiu. Huritų kalba antrame tūkstantmetyje prieš Kristų buvo išplitusi Mesopotamijos ir Sirijos šiaurėje, kur 17–14 a. pr. Kr. klestėjo huritų valstybė Mitanija (seniausi rašto paminklai iš 19 a. prieš Kristų). Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje huritų kalba greičiausiai jau buvo mirusi. Šiai kalbai artima urartų kalba, 9–6 a. pr. Kr. Armėnijos kalnyne gyvavusios Urartu valstybės kalba. Kai kurie kalbininkai huritų ir urartų kalbas bando sieti su kaukaziečių šiaurės rytų grupės kalbomis. Hatų kalba – Mažosios Azijos rytinės dalies senųjų gyventojų (iki indoeuropiečių ir semitų) kalba, turėjusi nemaža įtakos hetitų kalbai. Hatų kalbos fragmentų išliko hetitų tekstuose. Galutinai asimiliuota antrame tūkstantmetyje prieš Kristų. Manoma, kad antrame–pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų azijanitų kalbos buvo išplitusios Viduržemio jūros baseine. 7–3 a. pr. Kr. Pirėnų pusiasalyje ir Prancūzijos pietuose įsigalėjusias iberų kalbas bandoma sieti su kaukaziečių kalbomis. Jų palikuonė – dabartinė baskų kalba. Azijanitų kalboms priskiriama ir etruskų kalba, kuri etruskams 10–9 a. pr. Kr. apsigyvenus Italijoje paplito į šiaurę nuo Romos (iki Alpių).

2703

jafetitų kalbos