azijinis gamybos būdas

azijnis gamýbos bdas, vienas visuomenės raidos modelių.

Teorinis pagrindas – K. Marxo pastabos kuriant visuomenės ekonominių formacijų teoriją. Jis laikė azijinį gamybos būdą būdingu Azijos šalių raidai ir priešino Europos istorijos formacijoms – antikai (vergovei), feodalizmui ir kapitalizmui.

Azijinio gamybos būdo pagrindiniai bruožai: bendruomenė – svarbiausia gamybinė ląstelė, privačios nuosavybės nėra, savininkas – despoto vadovaujama valstybė, visuomenės raida – lėta. 20 a. 3 dešimmečio pabaigoje–4 dešimtmečio pradžioje pritaikyti azijinio gamybos būdo teorinį modelį visuomenės raidai tirti bandė rusų istorikai. SSKP politikai ši koncepcija buvo nepageidautina, nebuvo įtraukta į marksizmo-leninizmo sociologiją, tad vieni tyrinėtojai (V. Bartoldas) buvo priversti nutraukti tyrimus, kiti (V. Struvė, N. Nikolskis) ėmė neadekvačiai vietoj azijinio gamybos būdo vartoti vergovės formacijos sąvoką. Azijinio gamybos būdo teoriją 20 a. 7 dešimtmetyje plėtoti ėmė prancūzų (J. Chesneaux, J. Suret-Canale) ir vengrų (F. Tökei) marksistai, 9 dešimtmetyje rusai (L. Vasiljevas). Pasak teorijos šalininkų, privatinė nuosavybė lėmė esminį Europos bei Rytų (čia jos nebuvo) civilizacijų skirtumą; dalis tyrinėtojų nepripažįsta, kad privatinė nuosavybė buvo antikos ryšio su feodalizmu pagrindas.

L: K. Marks Formy, predšestvujuščie kapitalističeskomu proizvodstvu Moskva 1940; J. Chesneaux Récents travaux marxistes sur le mode de production asiatique / La Pensée No 114 1964; F. Tökei Sur le mode de production asiatique Budapest 1966; J. Bratkiewicz Teoria przedkapitalistycznej formacji społecznej w kulturach orientalnych Wrocław-Warszawa-Kraków-Gdańsk-Lódź 1989; L. Vasiljev Istorija Vostoka t. 1 Moskva ²2001.

683