Ãzijos ètninė sudėts
Azijos gyventojų etninė sudėtis daugialypė. Yra įvairių etninių bendrijų – nacijų (moderniųjų tautų), tautų (mažų ir labai gausių), genčių junginių, genčių. Kai kuriose šalyse (Indija, Indonezija, Filipinai ir kitur) tautų kūrimosi procesai tebevyksta.
Azijoje skiriama daugiau kaip 1000 etninių bendrijų (Azijos etninio skirstymo pagrindą sudaro genealoginė kalbų klasifikacija); kinų yra daugiau kaip 1 mlrd., bengalų, indų (kalbančių hindi kalba) ir japonų – po daugiau kaip 100 mln. žmonių, aštuonios bendrijos turi po 50–100 mln. žmonių, 23 – po 10–50 mln. žmonių, 116 – po daugiau kaip 1 mln. žmonių (visoms joms priklauso 97,9 % Azijos gyventojų).
Dauguma Azijos valstybių (Afganistanas, Mianmaras, Filipinai, Indija, Indonezija, Iranas, Kinija, Tailandas, Vietnamas) daugiatautės, jų sienos dažniausiai nesutampa su etninių bendrijų gyvenamųjų teritorijų ribomis. Tik Bangladešo, Japonijos, Korėjos, Mongolijos gyventojų daugumą sudaro viena tauta.
nepalietė
Indoeuropiečių šeimos tautos (kalbos) sudaro keturias grupes. Gausiausia indų grupė (754,7 mln. žmonių), jos dauguma telkiasi Bangladeše, Indijoje, Nepale, Pakistane, Šri Lankoje. Šio regiono daugumos tautų kultūra ir kalba turi panašumų; kai kurių tautų etninės grupės kalba skirtingomis tarmėmis. Afganistane, Irane, Tadžikijoje, Turkijos rytuose, Irako šiaurės rytuose, Pakistano pietryčiuose gyvena iranėnų grupės (80 mln. žmonių) tautos, Afganistano rytuose – nuristaniečiai (150 000 žmonių). Slavų grupės (41,0 mln. žmonių) tautos paplitusios azijinėje Rusijos dalyje, Vidurinėje Azijoje ir Kaukaze. Armėnijoje ir gretimose šalyse gyvena armėnai (4,2 mln.), dauguma graikų (0,68 mln. žmonių) – Kipre. Šiaurės Kazachijoje, Altajaus krašte (Rusija) yra išsibarsčiusių germanų grupės tautų (0,9 mln. žmonių), daugiausia vokiečių, gyventojų, čia per Antrąjį pasaulinį karą atitremtų SSRS valdžios.
Kartvelų šeimą (3,9 mln. žmonių) sudaro viena kalbinė grupė, kurios tautos gyvena Sakartvele ir gretimose Turkijos vietovėse.
Sakartvele, Azerbaidžano šiaurėje, Turkijoje gyvena šiaurės kaukaziečių šeimos (920 000 žmonių) tautos.
Arabijos pusiasalio šalyse paplitusios afrazijiečių šeimos (60,3 mln. žmonių) tautos (kalbos); jų yra ir Irako šiaurėje, Irano šiaurės vakaruose bei Turkijos rytuose.
Vakarų Sibire (Rusija) yra mažų uraliečių šeimos finougrų (800 000 žmonių) ir samodų (40 000 žmonių) grupių tautų (kalbų).
Didelėje teritorijoje (nuo Turkijos iki Sibiro šiaurės rytų) paplitusios altajiečių šeimos tautos (kalbos) sudaro tris grupes. Gausiausia – tiurkų grupė (107,5 mln. žmonių), jos tautos paplitusios Turkijoje, Azerbaidžane, Irano šiaurės vakaruose, Vidurinėje Azijoje, Kinijos šiaurės vakaruose (Sindziange), Rusijoje (Sibire). Mongolijoje, gretimuose Kinijos regionuose bei Buriatijoje (Rusija) gyvena mongolų grupės (6,74 mln. žmonių) tautos. Tungusų-mandžiūrų grupės (4,79 mln. žmonių) tautos išsibarsčiusios Kinijos šiaurės rytuose (Mandžiūrijoje), mažos tautelės – Rusijoje (Rytų Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose); Sibiro tautų gyventojų ypač sumažėjo dėl etninės asimiliacijos.
Kamčiatkoje, Anadyryje ir Čiukčijoje išliko mažų etninių (kalbinių) bendrijų, priskiriamų paleoazijiečių šeimai (32 000 žmonių). Azijos šiaurės rytų pakraštyje (Rusija) yra eskimų ir aleutų (2700 žmonių).
bambukiniai namai ant polių Mianmare
Kinų ir tibetiečių šeimą sudaro trys kalbinės grupės. Didžiausia iš jų – kinų grupė (1022 mln. žmonių), kurios gausiausia pasaulio tauta kinai (chanai), gyvena Kinijos rytuose, taip pat Pietryčių Azijos šalyse – Tailande, Malaizijoje, Singapūre. Tibetiečių–birmiečių grupės tautos (62,3 mln. žmonių) paplitusios Indokinijos šalyse (dauguma Mianmare), Kinijos pietvakariuose (Tibete, Činghai pietuose, Sečuano vakaruose) ir Indijos šiaurės rytuose (Himalajuose, Kašmyro rytuose, Assame). Vakarų Himalajų tautos (3,5 mln. žmonių) gyvena daugiausia Nepale.
Paratajų šeimą sudaro trys kalbinės grupės. Didžiausia – tajų grupė (66,7 mln. žmonių), jos tautos gyvena Tailande, Laose ir Pietų Kinijoje. Mažos etninės grupės, vadinamos bendru kalnų tajų vardu, gyvena Vietnamo, Laoso ir Tailando kalnuotuose rajonuose. Kamų ir sujų grupės (1,8 mln. žmonių) tautos išsisklaidžiusios Pietų Kinijoje. Hainano saloje gyvena li tauta (860 000 žmonių).
Austroazijiečių šeimą sudaro penkios kalbinės grupės. Didžiausia – vietnamiečiai (53,5 mln. žmonių), gyvenantys Vietnamo žemumose ir Šiaurės Vietnamo prieškalniuose. Monų-khmerų grupės tautos (10,8 mln. žmonių) paplitusios Kambodžoje, gretimuose Vietnamo, Laoso, Tailando rajonuose, Mianmare, Indijos rytuose. Mažos tautelės, vadinamos kalnų monais, gyvena Indokinijoje ir Pietų Kinijoje. Malakos grupę (45 000 žmonių) sudaro tautelės, gyvenančios Malakos pusiasalyje. Miao-jao grupės tautos (8,4 mln. žmonių) mažomis grupėmis išsisklaidžiusios Pietų Kinijoje ir šiauriniuose Vietnamo, Laoso ir Tailando kalnuotuose regionuose. Mundų grupės tautos (9,05 mln. žmonių) gyvena Vidurio Indijos kalnuotose srityse.
Indijos pietuose gyvenančios tautos skiriamos dravidų šeimai, kurią sudaro šešios kalbinės grupės. Tamilų (116,5 mln. žmonių) ir telugų (63,4 mln. žmonių) grupių tautos daugiausia gyvena Pietų Indijoje, Šri Lankoje. Kitas grupes dažniausiai sudaro po vieną tautą. Vidurio Indijos kalnuotose vietovėse išsisklaidę gondai (3,2 mln. žmonių), oraonai (1,7 mln. žmonių), Indostano pusiasalio vakaruose – tulai (1,9 mln. žmonių), o Pakistano vakaruose (Beludžistane) ir gretimose Afganistano pietinėse ir Irano pietrytinėse vietovėse – brahujai (815 000 žmonių).
Malajų salyne (Indonezija, Malaizija, Filipinai, Brunėjus) ir Malakos pusiasalyje (Malaizija) gyvenančios tautos priskiriamos austroneziečių (malajiečių ir polineziečių) šeimai, kurią sudaro penkios kalbinės grupės. Dauguma priklauso vakarų indoneziečių ir filipiniečių grupėms (216,6 mln. žmonių) – tai Indonezijos, Malaizijos ir Filipinų tautos. Mindanao salos (Filipinai) pietuose gyvenančios tautos vadinamos bendru morų vardu. Dauguma Mažųjų Sundos salų (Indonezija) tautų priskiriama centrinių austroneziečių grupei (6,05 mln. žmonių), Taivano salos autochtonai – Taivano austroneziečių grupei (390 000 žmonių), Molukų salų (Indonezija) – rytų austroneziečių grupei (215 000 žmonių).
Halmaheros salos (Indonezija) šiaurėje gyvenanti halmaherų tauta priskiriama vakarų papuasų šeimai (460 000 žmonių; papuasai).
Andamanų salose gyvenantys andamanai (mažiau kaip 1000 žmonių), Kašmyro šiaurėje – burušai (50 000 žmonių), Hokaido saloje – ainai (20 000 žmonių), Sibire (Jenisiejaus baseine) – ketai (1000 žmonių), Kolymoje – jukagyrai (1000 žmonių), prie Amūro žemupio ir Sachalino šiaurėje – nivchai (5000 žmonių), taip pat japonai (119,9 mln. žmonių) ir korėjiečiai (64 mln. žmonių) sudaro savarankiškas kalbines grupes.
598