Ãzijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Azijos šalyse sukuriama apie 34 % pasaulio bendrosios produkcijos vertės. Didžiausi BVP rodikliai (mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 2000): Japonijoje (4677), Kinijoje (1080), Indijoje (479), Pietų Korėjoje (457), didžiausia BVP dalis vienam gyventojui (Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 2000): Japonijoje (34 210), Singapūre (24 740).
Japonija priklauso ekonomiškai stipriausioms pasaulio valstybėms, Pietų Korėja, Singapūras, Izraelis, Turkija – ekonomiškai stiprioms, Afganistanas, Bangladešas, Butanas, Jemenas, Kambodža, Laosas ir Nepalas – ekonomiškai silpnoms valstybėms. Pagal ekonomikos plėtros tempus Kinija, Indonezija, Tailandas, Malaizija ir Vietnamas priskiriami dinamiškos ekonomikos plėtros valstybių grupei, Tadžikija, Kirgizija, Kazachija, Turkmėnija, Rusija, Uzbekija, Mongolija – pereinamosios ekonomikos arba buvusios centralizuotos planinės ekonomikos valstybėms. Saudo Arabijos, Irano, Irako, Jungtinių Arabų Emyratų, Kuveito ir Kataro ekonomika pagrįsta naftos eksportu.
Pramonė
Azijos naudingųjų iškasenų žemėlapis
Šanchajaus uostas (Kinija)
1998–2000 Azijoje gauta 92 % pasaulyje gaunamos volframo rūdos, 88 % stibio rūdos, 64 % alavo rūdos, 20 % urano rūdos, 80 % grafito, 52 % naftos, 40 % gamtinių dujų, 38 % akmens anglių.
Azijai tenka apie 20 % pasaulyje pagaminamos elektros energijos (beveik pusė jos pagaminama Japonijoje ir Kinijoje). Daugiausia elektros energijos gamina šiluminės elektrinės. Didžiausios hidroelektrinės pastatytos Rusijoje prie Jenisiejaus ir Angaros upių, Kinijoje – prie Jangdzės upės, Turkijoje – prie Eufrato aukštupio. Atominių elektrinių yra Japonijoje, Kinijoje, Kazachijoje, Pietų Korėjoje, Izraelyje, Indijoje ir Pakistane.
Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos: mašinų gamyba, juodoji metalurgija, elektronikos, elektrotechnikos, tekstilės, maisto pramonė. Azijoje pagaminama apie 40 % pasaulio žaliavinės geležies (daugiausia Kinijoje, Kazachijoje) ir plieno (Japonijoje, Pietų Korėjoje). Daugiausia laivų (76 % pasaulyje pastatytų laivų, 1999) ir lengvųjų automobilių gamina Japonija ir Pietų Korėja, dviračių – Kinija, chemijos pramonės produkcijos – Kinija, Japonija, Indija, Pietų Korėja (jose pagaminama apie 30 % pasaulinės etileno, kaustinės sodos, sieros rūgšties produkcijos; vien Japonijoje pagaminama apie 15 % sintetinio kaučiuko), medvilninių audinių – Kinija, Indija, Pietų Korėja, Uzbekija (65 % pasaulyje išaudžiamų medvilninių audinių, 1999). Malaizijoje ir Indonezijoje pagaminama apie 80 % pasaulyje pagaminamo palmių aliejaus.
Bioprodukcinis ūkis
ryžių laukai prie Katmandu (Nepalas)
plaukiojantis kaimas Mekongo deltoje (Vietnamas)
Dirbamoji žemė (37 % jos užliejama) užima apie 17 % Azijos žemės ūkio naudmenų. 55 % Azijos augalininkystės produkcijos sudaro ryžiai (apie 90 % pasaulyje gaunamo derliaus; jų daugiausia auginama Kinijoje, Indijoje, Indonezijoje). Kinijoje, Indijoje, Turkijoje ir Pakistane gaunama apie 90 % Azijos kviečių derliaus, Kinijoje – 75 % kukurūzų, apie 90 % valgomųjų batatų (apie 80 % pasaulyje gaunamo derliaus). Azijoje gaunama apie 95 % pasaulio džiuto derliaus, 94 % natūralaus kaučiuko, 85 % kokosų, 77 % arbatžolių, 74 % sezamo, 72 % žemės riešutų, 55 % medvilnės pluošto, 54 % tabako.
Pievos ir ganyklos užima 34 % žemės ūkio naudmenų. Daugiausia veisiama galvijai, kiaulės, avys. Dykumose ir pusdykumėse – klajoklinė ir pusiau klajoklinė gyvulininkystė (veisiama avys, ožkos, kupranugariai). Pietų ir Pietryčių Azijoje galvijai ir buivolai naudojami darbams. Šilkininkystė (surenkama apie 97 % pasaulyje šilkverpių pagaminamo natūralaus šilko). Azijoje pagaminama apie 40 % pasaulinės mėsos produkcijos (daugiausia kiaulienos), surenkama 53 % kiaušinių.
1324
2097
-Azijos pramonė; -Azijos žemės ūkis