ãzimutas (arab. as‑sumūt – keliai, kryptys), linijos tarp stebėtojo ir stebimojo taškų kryptį apibūdinantis kampas. Būna astronominis, geodezinis ir magnetinis. Astronominis azimutas – kampas, kurį sudaro per stebėtojo tašką einanti astronominio dienovidinio plokštuma su plokštuma, einančia per stebimojo taško vertikalę (svambalo liniją) ir stebėtojo tašką. Geodezijoje astronominis azimutas skaičiuojamas nuo dienovidinio šiaurinės krypties pagal laikrodžio rodyklę, astronomijoje – nuo dienovidinio pietinės krypties; kinta nuo 0 iki 360°. Nustatomas iš astronominių matavimų.
Geodezinis azimutas – tai horizontalus kampas nuo geodezinio dienovidinio šiaurinės krypties iki nustatomos į stebimąjį tašką linijos krypties. Skirtingose geodezinių koordinačių sistemose tų pačių geodezinių azimutų reikšmės yra nevienodos. Geodezinis azimutas ir astronominis azimutas yra skirtingi, nes stebėtojo taške nesutampa geodezinių ir astronominių dienovidinių plokštumos ir normalė (statmuo į geodezinių koordinačių sistemą sudarančio elipsoido paviršių) su vertikale; iš astronominio azimuto, įvertinus normalės nuokrypį, galima apskaičiuoti geodezinį azimutą. Magnetinis azimutas – tai horizontalus kampas nuo magnetinio dienovidinio šiaurinės krypties iki nustatomos į stebimąjį tašką linijos krypties. Nuo geodezinio azimuto skiriasi magnetinės deklinacijos kampu. Magnetinis azimutas matuojamas kompasu (busole) ir horizontalių kampų matavimo prietaisu. Iš magnetinio azimuto galima apskaičiuoti geodezinį azimutą, ir atvirkščiai.
magnetio azimuto matavimas
2456