Azòrų sãlos (Arquipélago dos Açores), Açores, Ilhas dos Açores, vulkaninis salynas Atlante, apie 1500 km į vakarus nuo Pirėnų pusiasalio. Sudaro Portugalijos autonominį regioną Azorus. Plotas 2329,7 km2. 236 400 gyventojų (2021). 9 salos; didžiausios: São Miguelis (759 km2), Pico (446 km2), Terceira (382 km2), São Jorge (246 km2), Faialis (173 km2), Floresas (143 km2); mažesnės – Santa Maria, Graciosa, Corvo. Administracinis centras ir didžiausias miestas – Ponta Delgada (33 900 gyventojų, 2021; São Miguelio sala); kiti miestai: Angra do Heroismo (Terceiros sala), Horta (Faialio sala). Salų krantai uolėti. Salos vulkaninės kilmės (susiformavo Afrikos litosferos plokštei slenkant virš Azorų karštojo taško); susidariusios iš bazalto ir tufo. Paviršius kalnuotas; didžiausias aukštis 2351 m (Pico sala). Vulkanizmas, žemės drebėjimai. Klimatas subtropinis jūrinis. Per metus iškrinta 700–800 mm kritulių.
salyno miškas (São Miguelio sala)
Ūkis
Auginama vynmedžiai, kviečiai, kukurūzai, bulvės, vaismedžiai. Galvijininkystė. Žvejyba. Turizmas. Kurortai. Pro Azorų salas eina transatlantiniai jūros ir oro keliai.
Istorija
1427–31 salas atrado, nuo 1432 kolonizavo portugalai, nuo 1466 – flamandai. 1479 tarptautiniu susitarimu Azorų salos priskirtos Portugalijai. 1580–1640 valdė Ispanija. Azorų salos buvo svarbi laivų, plaukiančių per Atlantą, sustojimo vieta.
Per II pasaulinį karą Azorų salų karinėmis bazėmis naudojosi britai ir amerikiečiai. Nuo 1951 teisę jomis naudotis turi Jungtinės Amerikos Valstijos. Nuo 1976 dalinė autonomija, 1980 išplėsta (įteisinti salyno regioniniai ūkio ir finansų valdymo organai).