azòtą jùngiantys mikroorganzmai organinius azoto junginius sintetina iš molekulinio atmosferos azoto. Vieni azotą jungiantys mikroorganizmai (įvairios aerobinės ir anaerobinės bakterijos, aktinomicetai, melsvadumbliai ir žaliadumbliai) laisvai gyvena dirvožemyje (rečiau vandenyje). Dauguma jų – aerobinės Azotobacter, Beijerinckia, Actinomyces, Mycobacterium, Frankia ir anaerobinės Clostridium, Erwinia, Klebsiella genčių bakterijos, Anabaena, Colothrix, Nostoc, Tolypothrix melsvadumbliai, augantys dirvožemio, akmenų, vandens telkinių paviršiuje. Kiti azotą jungiantys mikroorganizmai (pvz., asociaciniai) gyvena varpinių augalų ir medžių šaknų zonoje, vadinamojoje rizosferoje. Tai – Azospirillum, Pseudomonas genčių bakterijos ir Rhizoctonia, Rhodotorula, Orcheomyces, Phoma genčių grybai. Dar vieną azotą jungiančių mikroorganizmų grupę sudaro simbiotinės (į augalų šaknų plaukelius, lapų luobelę, stiebo žievę prasiskverbusios ir susitelkusios į kolonijas) bakterijos. Apsuptos šaknų, stiebo ar lapų audinių sudaro gumbelius, dėl to dar vadinamos gumbelinėmis bakterijomis. Rhizobium genties bakterijų įvairios rūšys gumbelius sudaro tam tikrų augalų šaknyse, pvz., Rhizobium leguminosarum – žirnių, vikių, pelėžirnių, Rhizobium phaseoli – pupelių, Rhizobium lupini – lubinų, šilagėlių, Rhizobium trifolii – dobilų, Rhizobium meliloti – liucernos, barkūnų. Frankia genties aktinomicetų įvairios rūšys gumbelius sudaro beržų, šaltalankių, šaltekšnių ir kitų neankštinių augalų šaknyse ir lapuose. Daugiausia molekulinio azoto asimiliuoja laisvai gyvenančios azotobakterės Azotobacter chroococcum ir gumbelinės Rhizobium genties bakterijos. Pastarosios per vegetacijos laikotarpį 1 ha plote ankštinių augalų šaknyse ir antžeminėje dalyje gali sukaupti iki 200–300 kg atmosferos azoto. Jo įjungimą į mikroorganizmų ląstelių organinius junginius katalizuoja fermentas nitrogenazė. Azotą jungiantys mikroorganizmai didina augalų pasisavinamo azoto kiekį.
2257
gumbelinės bakterijos