azotinimas

azòtinimas, metalinių gaminių paviršiaus prisotinimas azotu. Daugiausia azotinami konstrukcinio, nerūdijančiojo ir kaitrai mechaniškai atsparaus plieno, titano ir nelydžiųjų metalų gaminiai. Azotintų gaminių paviršius būna kietesnis, atsparesnis dilimui, korozijai (ore ir vandenyje), mechaniškai atsparesnis kaitrai, patvaresnis. Azotinama kaitinant plieno gaminius amoniako ir azoto terpėje arba cianinėse išlydytose druskose (skystasis azotinimas) iki 500–650 °C 20–30 h, titano ir kitus lydinius – gryno azoto terpėje iki 850–950 °C 30 h ir ilgiau. Atominis azotas skverbiasi į metalo paviršių sudarydamas 0,2–0,4 mm (plieno gaminiuose) arba 0,08 mm (titano ir kitų lydinių gaminiuose) storio kietą (kietumas pagal Vickersą 8–12 GPa) nitridų sluoksnį; jis išlieka kietas iki 600 °C temperatūros. Azotinami variklių cilindrai, alkūniniai velenai, krumpliaračiai, kuro aparatūros ir kitos detalės, skirtos dirbti aukštoje (iki 500–600 °C) temperatūroje.