azòto apýkaita vyksta gamtoje. Azoto dujų N2 daugiausia yra atmosferoje. Į biologinę apykaitą azotas patenka 3 keliais: 1 – elektros išlydžio ir fotocheminės oksidacijos metu susidaro azoto oksidai, kurie ištirpę lietaus vandenyje su juo patenka į dirvą ir vandenį (apie 30 mg NO2 į 1 m2 žemės paviršiaus per metus), 2 – iš atmosferos molekulinio azoto N2 azotą jungiančios bakterijos sintetina azoto organinius junginius (apie 100 mg NO2 į 1 m2), 3 – dirvos tręšiamos azoto trąšomis, kurias gamina chemijos pramonė. Mineraliniai azoto junginiai iš dirvos per augalus patenka į biologinę azoto apykaitą. Augalų audiniuose nitratai pirmiausia redukuojami iki amoniako. Veikiant fermentams iš amoniako susidaro amidai ir aminorūgštys. Augalai sintetina visas aminorūgštis, būtinas organizmams. Gyvūnų ir žmogaus organizmas vartoja augalų susintetintus baltymus, aminorūgštis, kai kuriuos vitaminus. Organizmo baltymai veikiami fermentų suskyla į aminorūgštis, o pastarosioms skylant susidaro amoniakas. Augaluose amoniako azotas vėl patenka į jų vidaus apykaitą (jis grįžta į dirvą tik žuvus augalui). Gyvūnai amoniaką, susidariusį dėl baltymų ir aminorūgščių skilimo, pašalina. Skirtingi organizmai išskiria į aplinką nevienodus azoto junginius (karbamidą, šlapimo rūgštį, amoniaką), kurie vėl patenka į azoto apykaitą.
512