azoto rūgštis

azòto rūgšts, nitrãto rūgšts, HNO₃, bespalvis, ore rūkstantis aštraus kvapo skystis. Koncentruota azoto rūgštis būna geltonos spalvos dėl ištirpusio joje azoto dioksido NO₂, kuris susidaro šviesoje skylant azoto rūgščiai. Tankis 1513 kg/m³, virimo temperatūra 86 °C. Vandenyje tirpsta neribotai ir visiškai disocijuoja į vandenilio H⁺ ir nitrato ${\mathrm{NO}}_3^{\text{-}}$ jonus. Azeotropinis mišinys (68,4 % HNO₃ ir 31,6 % H₂O) verda 121,9 °C temperatūroje. Azoto rūgštis yra labai stiprus oksidatorius (organines medžiagas oksiduoja arba nitrina), pvz., sierą oksiduoja iki sieros rūgšties H₂SO₄, fosforą – iki oksido P₂O₅. Popierius, medžio pjuvenos ir terpentinas nuo azoto rūgšties užsidega. Baltymai reaguodami su koncentruota azoto rūgštimi suyra – susidaro ryškiai geltonos spalvos medžiaga; ši reakcija vadinama ksantoproteinine; ja naudojamasi baltymams atpažinti. Daugumą metalų (išskyrus Pt, Rh, Ir, Nb, Ta, Zr, Au) azoto rūgštis tirpina – susidaro nitratai arba oksidai. Šarminių metalų, kalcio ir amonio nitratai (azoto rūgšties druskos) dar vadinami salietromis. Azoto rūgšties ir druskos rūgšties mišinys (1:3) vadinamas karališkuoju vandeniu; jame ištirpsta net taurieji metalai. Geležis, aliuminis ir chromas beveik nereaguoja su azoto rūgštimi (jų paviršius pasidengia plona pasyvia metalų oksidų plėvele), todėl azoto rūgštis laikoma ir transportuojama aliuminio ir plieno cisternose. Azoto rūgštis minima jau 8 a., didesniais kiekiais pradėta gaminti 15 amžiuje. Laboratorijoje azoto rūgštis gaunama kristalinį natrio arba kalio nitratą veikiant koncentruota sieros rūgštimi ir silpnai šildant: NaNO₃ + H₂SO₄$\stackrel{t}{\to }$ NaHSO₄ + HNO₃. Pramoniniu būdu anksčiau azoto rūgštis buvo gaminama iš atmosferos azoto oksiduojant jį elektros lanku, o gautąjį oksidą tirpinant vandenyje (lankinis būdas), dabar – amoniaką oksiduojant oro deguonimi (katalizatorius – platinos ir rodžio tinklelis): 4NH₃ + 5O₂ → 4NO + 6H₂O. Koncentruota (97–98 %) azoto rūgštis gaunama kitais būdais (deguonimi oksiduojant grynus azoto oksidus apie 50 MPa slėgyje arba distiliuojant azoto rūgšties ir H₂SO₄ mišinį). Azoto rūgštis gryninama rektifikuojant aparatūroje, pagamintoje iš silikatinio arba kvarcinio stiklo. Lietuvoje azoto rūgštį gamina Achema amoniako oksidavimo būdu. Azoto rūgštis naudojama azoto trąšoms gaminti, metalams bei puslaidininkinėms medžiagoms ėsdinti, azoto rūgšties esteriai ir nitrojunginiai – vaistų, sprogstamųjų medžiagų, dažiklių gamyboje. Azoto rūgštis įeina į raketinio kuro sudėtį. Nuodinga. Koncentracijos ribinė vertė ore (azoto rūgšties garų ir oksidų, perskaičiavus į NO₂) 2 mg/m³.