azulèchas (isp. azulejo), glazūruotos keraminės apdailos plytelės. Azulechai būna kvadratiniai, rombiniai arba daugiakampiai, lygaus paviršiaus arba puošti geometriniu, augaliniu ornamentu, siužetinėmis (religinės, mitologinės, istorinės, buitinės tematikos) kompozicijomis. Glazūruojami žydrai, geltonai, žaliai, baltai, juodai.
azulechas
13 a. arabų pradėti gaminti Ispanijoje, vėliau paplito Portugalijoje, nuo 18 a. Lotynų Amerikoje. Maurų stiliaus, mudecharų stiliaus azulechų sienų paneliams būdinga ritmiškas smulkių motyvų ornamentas. 16 a. imta gaminti fragmentiško dekoro azulechus, kurių derinys sudaro vieną, visą plokštumą apimančią, kompoziciją. Portugalijoje iki 17 a. vidurio azulechai buvo panašūs į ispaniškuosius. Vėliau įgavo savitų bruožų; didelės siužetinės scenos buvo apjuosiamos barokiniu ornamentu. 19 a. rankiniu būdu gamintus azulechus pakeitė fabrikiniai, ne tokie meniški. 20 a. jais kartais dekoruoti pastatai, jų kompozicijas kūrė dailininkai (C. T. Portinari Brazilijoje).