žuolas (Quercus), bukinių (Fagaceae) šeimos vasaržalių ir visžalių medžių, medelių, rečiau krūmų, gentis. Žinoma apie 600 rūšių. Ąžuolai paplitę Šiaurės pusrutulio vidutinio ir tropinio klimato zonose. Užauga iki 55 m aukščio, liemens skersmuo daugiau kaip 4 m. Laja plati, šakos storos. Žievė stora, giliai suaižėjusi. Lapai skiautėti ar ištisiniai, dantyti ar lygiakraščiai. Žiedai smulkūs, vienalyčiai. Kuokeliniai žiedai žirginiuose, piesteliniai – ant žiedkočių. Vaisius – vienasėklė gilė, jos pamatą gaubia goželė. Ąžuolai gerai auga priemolio dirvožemyje, atsparūs sausrai, šalčiui. Šiaurinis ąžuolas (Quercus borealis) savaime auga Šiaurės Amerikoje; auginamas ir Europoje. Iš kamštinio ąžuolo (Quercus suber) storos žievės daromi kamščiai.
paprastasis ąžuolas
Ąžuolai yra šviesomėgiai. Auga lėtai, derėti pradeda 15–60 m. amžiaus. Gyvena 500 m. ir ilgiau. Ąžuolo žievėje yra rauginių, organinių rūgščių, dažinių medžiagų, gilėse – krakmolo, aliejaus. Vaistinei žaliavai renkama žievė, nuoviru gydomi nudegimai ir kai kurios kitos odos ligos, skalaujama burnos gleivinė. Ąžuolo mediena tvirta, naudojama paminklų, baldų, parketo gamybai. Lietuvoje savaime auga paprastasis ąžuolas (Quercus robur) ir bekotis ąžuolas (Quercus petraea). Seni paprastieji ąžuolai saugomi kaip gamtos paminklai. Žymiausias jų – Stelmužės ąžuolas.
raudonojo ąžuolo ‘Boltes Gold’ lapai
63