Ąžuol Būdà, kaimas Kazlų Rūdos savivaldybės ir seniūnijos teritorijoje, netoli Via Baltica automagistralės. 329 gyventojai (2021). Vakariniu pakraščiu teka Vabalkšnė, iš šiaurės prieina Ąžuolų Būdos miškas. Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1937). Girininkija, paštas, pagrindinė mokykla (nuo 1999), biblioteka (nuo 1952).
Istorija
Apylinkių archeologiniai radiniai rodo, kad čia žmonių gyventa jau bronzos amžiuje. Gyvenvietė įkurta po 1738 kaip miško (daugiausia ąžuolų) paruošų verslo įmonė, arba būda; iš čia pavadinimas. 1775 buvo 10 kiemų. 1820 nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos plentą veikė Ąžuolų Būdos arklių keitimo punktas, vadintas pašto stotimi. 1831 prie kaimo vyko sukilėlių dalinių jungimasis, per 1863–1864 sukilimą – sukilėlių (vadas K. Jastšembskis) kariniai mokymai. 1866–1914 kaime buvo teismo nuovada. 1905 vasarą įvyko susidūrimų su policija, mitingų. 1912 įkurta pradinė mokykla (iki 1950; 1950–61 veikė septynmetė, 1961–86 – aštuonmetė). 1918–40 veikė pašto agentūra, arbatinė, kelios parduotuvės, garo malūnas, duonos kepykla, policijos nuovada, girininkija (įkurta 1928). 1931 prie Ąžuolų Būdos (Varnabūdės miške) pastatytas paminklas, skirtas Vytauto Didžiojo jubiliejui ir Vilniui atminti. 1933 atidaryti Šaulių namai. 1937 pastatyta medinė bažnyčia, įkurta parapija.
Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1937) Ąžuolų Būdoje
Netoli Ąžuolų Būdos, Selemos Būdoje (dabar Selema) gimė Lietuvos Respublikos prezidentas K. Grinius, Brazilijos lietuvių veikėjas, literatas K. Jūra-Jūraitis. Sovietų okupacijos metais kolūkio ir apylinkės centras, 1952–92 veikė kultūros namai. 1944–52 prie Ąžuolų Būdos kovojo Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių partizanai. 1827 buvo 106, 1887 – 201, 1923 – 380, 1959 – 253, 1979 – 247, 1989 – 394, 2001 – 398, 2011 – 368 gyventojai.
2025