B ląstẽlė, B limfoctas, viena pagrindinių imuninės sistemos limfinių ląstelių. B ląstelės yra apvalios, nedidelės, 6–15 µm skersmens, branduolys užpildo beveik visą ląstelę. Jų yra paukščių, žinduolių ir žmogaus organizme. Individo embriogenezės metu B ląstelės formuojasi kepenyse, po gimimo – žinduolių raudonuosiuose kaulų čiulpuose arba paukščių vadinamajame Fabricijaus maišelyje (bursoje). B ląstelės raida nepriklauso nuo antigeno poveikio. Subrendusios B ląstelės išsidėsto limfmazgiuose, blužnyje, limfinio audinio telkiniuose (žarnyne, kvėpavimo takuose) arba cirkuliuoja kraujuje (30 % B ląstelių). Subrendusių B ląstelių membranoje yra receptoriai antigenui, imunoglobulinams, komplemento komponentams, citokinams ir kitiems. Iš paviršiuje aptinkamų įvairių antigenų (didžiojo audinių suderinamumo komplekso, ląstelių diferenciacijos, ląstelių aktyvacijos) nustatoma B ląstelių tapatybė, raidos stadija ir aktyvumas. B ląstelės po sąveikos su antigenu veikiant T ląstelėms ir citokinams dalijasi į plazmines (gaminančias įvairių tipų antikūnus) ir atminties ląsteles. Plazminės ląstelės gyvena trumpai (kelias dienas), neturi receptorių antigenui, tačiau joms būdinga didesnė citoplazma, gerai išvystyta antikūnų sintezės sistema. Atminties ląstelės membranoje turi to paties specifiškumo receptorius antigenui kaip ir plazminių ląstelių sintetinami antikūnai. Atrasti B ląstelės koreceptoriai, kurie gali skatinti B ląstelių aktyvacijos signalą. Jie ypač svarbūs į organizmą pakartotinai patekus tam pačiam antigenui (antrinis imuninis atsakas), lemia vakcinacijos efektyvumą. B ląstelės dalyvauja imuniniame atsake kaip ląstelės, pateikiančios antigeną kitoms imunokompetentinėms ląstelėms. B ląstelės naudojamos monokloninių antikūnų gamybai.
1374