Baálbergo kultūrà, Vakarų Europos archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų antroje pusėje dabartinėje Vidurio Vokietijoje: Elbės aukštupio baseine, Silezijoje, Bohemijoje ir Moravijoje. Ši kultūra – piltuvėlinės keramikos kultūros pietinė grupė.
Gyventojai vertėsi žemdirbyste (augino kviečius, miežius, avižas, žirnius, linus), gyvulininkyste, rinko augalinį maistą. Naudojo raginius kaplius, įvairius įrankius, pagamintus iš medžio ir titnago. Gyveno žeminėse (ankstyvuoju laikotarpiu), vėliau – ręstiniuose pastatuose (gyvenvietėse jų buvo 10–15). Mirusieji laidoti pilkapiuose įrengtose akmenų ir rąstų dėžėse, kartais – mediniuose karstuose. Įkapės negausios, dažniausiai apeiginės: dekoruotos vazos, šernų iltys.