Babilònas, senovės miestas Mesopotamijoje, prie Eufrato upės, į pietus nuo Bagdado (24 a. pr. Kr.–2 a. po Kristaus).
Istorija
24–22 a. pr. Kr. Babilonas priklausė Akado, 22 a. pabaigoje–21 a. – Ūro, nuo 21 a. pabaigos – Isino valstybėms. Nuo 1894 pr. Kr. buvo Senosios Babilonijos (Babilonija) karalystės sostinė. Hamurapio laikais (1792–50) tapo Vakarų Azijos politiniu, ekonomikos ir kultūros centru. Apie 1595 pr. Kr. Babiloną užėmė hetitai, apie 1518 pr. Kr. – kasitai. 13–12 a. pr. Kr. keletą kartų įsiveržė ir miestą sugriovė asirai. Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje dėl Babilono kovojo Asirija ir aramėjiškos chaldėjų gentys. Nuo 732 pr. Kr. priklausė Asirijai. 721 pr. Kr. įveikę Sargoną I Babiloną užėmė chaldėjai, 689 pr. Kr. jis vėl atiteko asirams. Slopindamas babiloniečių sukilimą 689 pr. Kr. Babiloną sugriovė Asirijos valdovas Sinaheribas. Apie 680 pr. Kr. tėvo sugriautą miestą atstatydino Asarhadonas.
Babilono griuvėsiai 1932
20 a. 9 dešimtmetyje rekonstruoti Nabuchodonosaro II pietiniai rūmai Babilone
626 pr. Kr. Babilone valdžią užgrobė karaliaus vietininkas chaldėjas Nabopalasaras (valdė 626–604), Babilonas tapo jo įkurtos Naujosios Babilonijos karalystės (626–539 pr. Kr.) sostine. Labiausiai klestėjo Nabuchodonosaro II laikais (605–562) – tapo didžiausiu pasaulio miestu (plotas apie 1000 hektarų). Nuo 539 priklausė persams. 482 Kserksas I, malšindamas babiloniečių sukilimą, Babiloną nusiaubė, sugriovė visas šventyklas. 331 pr. Kr. užimtas Aleksandro Makedoniečio, 312 pr. Kr. atiteko Seleukui I Nikatorui. Jam netoli Babilono pastatydinus naują sostinę Seleukiją ir 275 pr. Kr. čia perkėlus daugumą Babilono gyventojų, miestas 2 a. po Kr. sunyko.
Pirmieji Babiloną tyrinėjo Claudius Jamesas Richas (1811 ir 1817), Austenas Henry Layardas (1850), Julius Oppertas (1852–54), Robertas Koldewey (1899–1917).
Architektūra
Ištarės vartų rekonstrukcija (Berlyno valstybiniai muziejai)
Babilonas – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2019). Iš graikų rašytinių šaltinių, vokiečių archeologo Rorberto Koldewey kasinėjimų ir dokumentų duomenų atkurtas 7–6 a. pr. Kr. (Nabuchodonosaro II laikų) Babilono vaizdas. Miestas buvo ištęsto stačiakampio plano. Eufratas jį dalijo į senamiestį ir naujamiestį. Miestą juosė iš plytų sumūryta 3 eilių siena su dantytais bokštais ir 8 vartais, pavadintais dievų vardais (iš čia ir miesto pavadinimas: akadų kalba Babilu – Dievo vartai). Deivės Ištarės pagrindiniai vartai buvo dvigubi, apdailinti mėlynais glazūruotais kokliais su reljefiniu drakonų ir jaučių dekoru (rekonstruoti vartai yra Babilone ir Berlyno valstybiniuose muziejuose). Pro vartus ėjo biblinis procesijų kelias.
Ištarės vartų procesijų kelio kokliai
Miestą sudarė gyvenamieji kvartalai, karaliaus rūmai, šventyklos. Svarbiausi statiniai: deivės Ninmachos šventykla, pagrindinė dievo Marduko-Esagilo šventykla, 7 pakopų, 90 m aukščio dievo Etemenankio zikuratas (biblinis Babilono, arba Babelio, bokštas; 7 a. pr. Kr. vidurys, architektas Aradakešu), įtvirtinti rūmai, prie kurių prišlieti vadinamieji kabantieji Semiramidės sodai (vienas Septynių pasaulio stebuklų). Karaliaus rūmuose vietiniai ir užkariautų žemių dailiųjų amatų meistrai gamino meniškus metalo, tekstilės (kilimus, prabangius drabužius, meniškus siuvinius) ir kitus ištaigingus dirbinius.
2972