Babilònija, valstybė Mesopotamijoje (dabartinio Irako teritorijoje), prie Tigro ir Eufrato žemupio. Gyvavo 1894–539 prieš Kristų. 21 a. pr. Kr. pabaigoje į Mesopotamiją iš dabartinės Sirijos teritorijos prasiskverbusios semitų kilmės amoritų gentys asimiliavosi su vietiniais jiems giminingais akadais ir sukūrė keletą nedidelių valstybių. Isino amoritų valstybei priklausęs Babilono miestas (iš jo kilo Babilonijos pavadinimas) 1894 pr. Kr. išsikovojo nepriklausomybę. Jo valdovai po kovų su Isino, Asirijos ir Elamo valstybėmis sukūrė Babilonijos karalystę.
Babilonijos karalystė 18–6 a. pr. Kr.
Senoji Babilonijos karalystė (1894–1518 prieš Kristų)
Babilono I dinastijos (amoritų) valdovui Hamurapiui (1792–50) nukariavus Uruką, Larsą, Ešnūną, Asiriją Babilonija tapo galinga centralizuota despotija, apėmusia beveik visą Mesopotamiją. Patogi geografinė padėtis, sėkmingi karai lėmė ekonomikos ir kultūros pakilimą, prekybos klestėjimą. Atsirado piniginiai prekiniai santykiai, vergovė. Buvo įvairių kategorijų laisvųjų (kaimo bendruomenininkų, amatininkų, karių ir kitų). To meto Babilonijos socialinius ekonominius santykius atspindi Hamurapio įstatymų kodeksas (seniausias žinomas teisynas) ir kiti dokumentai. 18 a. pr. Kr. antroje pusėje iš rytų puldinėjama kasitų, iš šiaurės vakarų – hetitų, valstybė nusilpo. 1595 įsiveržę hetitai nuvertė karalių Samsuditaną, sugriovė Babiloną, tačiau įsitvirtinti Babilonijoje nepajėgė. Po trumpalaikio Babilono II dinastijos valdymo (1595–1518) Senąją Babilonijos karalystę nukariavo kasitų gentys.
stela su iškaltu Hamurapio įstatymo tekstu (dioritas, 18 a. pr. Kr., Luvras Paryžiuje)
Babilono III dinastijos (kasitų) laikais (1518–1204) buvo užmegzti prekybos ir diplomatiniai ryšiai su Egiptu (15 a.), sudaryta sąjunga su hetitais, tačiau politinis, kultūros ir ekonomikos nuosmukis, nuolatiniai karai kasitų dinastiją sužlugdė. Babilono IV dinastijos (1204–1072) valdovas Nabuchodonosaras I (1125–03) laimėjo karus su Asirija ir Elamu. Dėl karų, išaugusios žynių, didikų, karvedžių įtakos, sumenkusios karaliaus valdžios ir keletą amžių trukusių asirų, chaldėjų ir aramėjų genčių puldinėjimų šalis nusilpo, Apie 1000 pr. Kr. prasidėjo politinio nuosmukio laikotarpis. Nuo 9 a. Babilonijos valdovai buvo Asirijos karalių vasalai. 729 Babiloną užėmė ir Babilonijos karaliumi tapo Asirijos valdovas Tiglatpalasaras III.
20 a. 9 dešimtmetyje rekonstruoti Nabuchodonosaro II rūmai Babilone
Naujoji Babilonijos karalystė (626–539 prieš Kristų)
Pasinaudojęs Asirijos nusilpimu Asirijos karaliaus vietininkas chaldėjas Nabopalasaras 626 užgrobė valdžią Babilone ir pasiskelbė Babilonijos valdovu. 620 Nabopalasaras užėmė Uruką, 615 Nipūrą, 614 sudarė sąjungą su Medija prieš Asiriją ir 605 ją galutinai sutriuškino. Jo sūnus Nabuchodonosaras II (605–562) prie Karchemišo (Sirija) 605 sumušė Egipto ir asirų kariuomenes, nukariavo Siriją, Palestiną, 586 ir 579 surengęs žygius į Judėją (ją pavertė Babilonijos provincija) sugriovė Jeruzalę, 576 įsiveržė į Egiptą. Po Nabuchodonosaro II mirties vyko dažni rūmų perversmai, nukariautų tautų sukilimai, persų antpuoliai. Valdžią užgrobęs Nabonidas (valdė 556–539) nukariavo dalį Arabijos pusiasalio. Norėdamas sulaikyti persų veržimąsi siekė sudaryti su Lidija ir Egiptu sąjungą prieš Persiją. 539 Babiloniją nukariavo ir jos paskutinį valdovą Nabonidą į nelaisvę paėmė Persijos karalius Kyras II Didysis.
Babilonijos kultūra
Perėmę senųjų Mesopotamijos gyventojų – šumerų ir akadų – laimėjimus ir žinias, babiloniečiai sukūrė turtingą kultūrą.
Babilono Ištarės vartų rekonstrukcija
Antrame tūkstantmetyje prieš Kristų buvo gaminami bronziniai darbo įrankiai, įrengiamos drėkinimo ir drenažo sistemos, pradėta naudoti arklą. Tobulėjo karo technika: atsirado dviračiai kovos vežimai, kardas, taranas; karo žygių metu buvo įrengiamos sustiprintos stovyklos. Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų buvo gaminami geležiniai įrankiai, naudojamas vandens kėlimo ratas. Poreikis tiksliai apskaičiuoti pasėlių plotą, grūdų ir vandens saugyklų talpą skatino matematikos raidą. Apie 2000 pr. Kr. dantiraštiniuose matematiniuose tekstuose pirmą kartą randama pozicinė šešiasdešimtainė skaičiavimo sistema, kvadratinės lygtys, daugybos, kvadratų, kubų, atvirkštinių dydžių lentelės. Babiloniečiai garsėjo ir astronomijos žiniomis: 721 pr. Kr. aprašytas Mėnulio užtemimas, 7–6 a. pr. Kr. pirmą kartą apskaičiuotas saras – periodas, kuriam praėjus kartojasi Saulės ir Mėnulio tarpusavio padėtis, 6–5 a. pr. Kr. apskaičiuoti planetų sinodiniai periodai.
3061