Babilònijos architektūrà tęsė šumerų ir akadų architektūros tradicijas. Senojoje karalystėje statyti stačiakampio plano, plokščiais stogais, be langų gyvenamieji namai, kurių patalpos išėjo į vidinį kiemą. Rūmai (išliko griuvėsių Mari, antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžia) buvo panašūs į tvirtoves: be langų, apjuosti siena su kontraforsais ir bokšteliais. Įvairios paskirties ilgos, siauros patalpos (jų būdavo net iki 138) buvo išdėstytos aplink kelis vidinius kiemus. Vaizdingų šventyklų sienas skaidė stačiakampio skerspjūvio iškyšos ir nišos (Karaindašo šventyklos Uruke liekanos, 15 a. prieš Kristų). Vidinio kiemo gilumoje buvo įrengta patalpa dievo statulai.
Deivės Ištarės vartai (rekonstrukcija)
Etemenankio zikuratas Babilone (rekonstrukcija)
Deivės Ištarės vartų fragmentas (rekonstrukcija, Berlyno valstybiniai muziejai)
Architektūra suklestėjo Naujosios karalystės laikais. Sostinė Babilonas tapo taisyklingo plano miestu. Susiformavo ansamblis (7 a. pr. Kr. pabaiga) iš Marduko-Esagilo šventyklos, Etemenankio zikurato, vadinamo Babilono, arba Babelio, bokštu (7 a. pr. Kr. vidurys), ir valdovo rūmų (išliko gynybinės sienos fragmentų). Ypač puošnūs ir didingi buvo deivės Ištarės arkiniai vartai (6 a. prieš Kristų).
917
Babilonija