Babilònijos dail
Mari rūmų sienų tapybos fragmentas (18 a. pr. Kr.)
Dailė, kaip ir architektūra, tęsė šumerų ir akadų dailės tradicijas. Plėtota su architektūra susijusi dekoratyvinė dailė. Valdovo rūmų Mari sienų tapyba (antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžia) vaizdavo dievus, apeigas; ji schemiška, kontūrinio piešinio, sodrių spalvų.
arfininką vaizduojantis reljefas (terakota, antras tūkstantmetis prieš Kristų, Luvras Paryžiuje)
Rūmus puošė ir mitologinės tematikos (daugiausia Gilgamešo) terakotinės reljefų kompozicijos, glazūruotų koklių ornamentiniai pano (iš kolonų, frizų, lotoso žiedų, girliandų). Babilono miesto sieną ir deivės Ištarės vartus puošė ritmiškos reljefinių liūtų, jaučių, drakonų eilės, vartus – dar ir spalvingi glazūruotų koklių ornamentai. Išliko reljefinių stelų (dioritinė Hamurapio stela su įstatymų įrašais ir valdžios perdavimo scena), apvaliųjų skulptūrų (deivės Ištarės, sėdinčio vyro, valdovo galvos). Reljefų ir apvaliųjų skulptūrų formos stilizuotos, figūros statiškos, kanoniškų pozų; valdovo veido bruožai ir išraiška turi individualumo. Daryti cilindriniai antspaudai; jų reljefai gana schemiški.
rūmų Babilone sosto salės dekoratyvinis pano (6 a. pr. Kr., Berlyno valstybiniai muziejai)
-Babilonija
917
valdovo galva (18 a. pr. Kr., Luvras Paryžiuje)
deivės Ištarės statula (18 a. pr. Kr., muziejus Alepe)
Hamurapio Stelos viršutinė dalis (18 a. pr. Kr.)