Bãbtai, miestelis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Nevėžio kairiajame krante, prie Kauno–Klaipėdos automagistralės; seniūnijos ir parapijos centras. 1486 gyventojai (2021). Ties Babtais į Nevėžį įteka Gynia. Keliai į Kėdainius, Jonavą. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1853). Bendrovė Salpronė (salotų ir šviežių daržovių pusgaminių gamyba). Paštas, ambulatorija, vaistinė. Sodininkystės ir daržininkystės institutas, gimnazija (iki 1944 pradinė, iki 1950 progimnazija, 1950–2014 vidurinė mokykla), kultūros centras (nuo 1955), biblioteka, kraštotyros muziejus.
Babtų herbas
3061
Istorija
1394 kryžiuočių karo kelių aprašymuose minima Babtų tėvonija (kiemas). 16–18 a. Babtai buvo didžiojo kunigaikščio valda. 1672 pastatyta bažnyčia. 1732 suteikta savaitinio turgaus ir 3 prekymečių privilegija, 1792 – miesto teisės ir herbas.
Nuo 1774 minima pašto stotis, veikė iki 20 a. pradžios. Nuo 18 a. antros pusės su pertraukomis veikė parapinė mokykla, 1865 įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1861–1950 Babtai buvo valsčiaus centras. 1919 04 kai kurie prolenkiški Babtų gyventojai buvo paskelbę vadinamąją Babtų respubliką. 1941 06 ir 1945–52 sovietų valdžia iš Babtų ištrėmė 34 žmones. Per nacių okupaciją 1941 08 31 Babtų šile sušaudyti 85 Babtų žydai. 1944 miestelis apgriautas, po karo atstatytas. 1944 12 05 Lietuvos partizanai nesėkmingai puolė miestelį. Sovietų okupacijos metais (nuo 1950) buvo apylinkės ir kolūkio centras, nuo 1960 – Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties (nuo 1987 Lietuvos vaisių ir daržovių mokslinio tyrimo institutas) eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1868 buvo 699, 1897 – 657, 1913 – apie 1300, 1923 – 770, 1959 – 464, 1979 – 1352, 1989 – 1765, 2001 –1715, 2011 – 1563 gyventojai.
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (1853)
1303