Badãri kultūrà, vėlyvojo neolito archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi penktame tūkstantmetyje prieš Kristų dabartiniame Egipte – Nilo slėnyje. Pavadinta pagal 1920 anglų archeologų kasinėtus kapinynus ir gyvenvietes Šiaurės Egipto al Badari vietovėje. Gyvenvietės buvo kuriamos ant plokščiakalnių, būstai išpinti vytelėmis ir apglaistyti moliu arba aptempti dembliais. Žmonės vertėsi medžiokle, iš dalies gyvulininkyste ir žemdirbyste. Naudojo įrankius, pagamintus iš akmens, medžio ir kaulo. Rasta galvijų ir avių kaulų, grūdų (miežių, kviečių), pjautuvo titnaginių plokštelių, raudonų ir juodų molinių indų, dramblio kaulo papuošalų, akmeninių pakabukų‑amuletų. Badari kultūrą pakeitė Amros kultūra.